Archeologo Jono Seligmano dėmesį prikausto po žemės ir smėlio sluoksniu atsiverianti duobė. Joje matyti Vilniaus Didžiosios sinagogos pagrindinės erdvės fragmentai.
Iš Izraelio į Lietuvą kasinėti atvykęs mokslininkas čia dirba jau šeštą kartą, tačiau pirmąsyk vadovauja tokio masto tyrimams buvusių žydų maldos namų vietoje Vokiečių gatvėje.
J. Seligmanui šie kasinėjimai yra ir asmeniškai svarbūs – iki Antrojo pasaulinio karo šioje sinagogoje galėjo melstis jo artimieji. Tyrimo vadovas BNS pasakojo, kad jo šeima kilusi iš Lietuvos, o Vilniuje ir kituose miesteliuose gyveno jo giminaičiai; kai kurie jų čia išbuvo iki pat 1960 metų. Todėl dabartinius tyrimus jis vadina savotišku sugrįžimu namo.
Prasidėjus karui sinagoga buvo sudeginta, o sovietmečiu jos vieta sulyginta su žeme. Vėliau čia pastatyta darželio-mokyklos įstaiga. Ji išsikėlė prieš dešimtmetį, o pats pastatas galutinai nugriautas pernai.
Atsiradus galimybei išsamiau tirti teritoriją, pradėti intensyvesni XVII–XVIII amžiais statytos Vilniaus Didžiosios sinagogos kasinėjimai. Šiemet mokslininkai tyrė centrinę pastato dalį.
Sinagoga, prilyginta antrajai miesto katedrai
J. Seligmano vertinimu, Vilniaus Didžioji sinagoga buvo vieni didžiausių žydų maldos namų visoje Rytų Europoje. Pastatas užėmė maždaug 35 metrų ilgio ir 35 metrų pločio plotą, o jo kolonos siekė devynių metrų aukštį.
Archeologas ją palygino su antrąja miesto katedra, nes tuo laikotarpiu žydų tautybės gyventojai sudarė 40 procentų visų Vilniaus gyventojų. Tai buvo pagrindinė žydų sinagoga iš 160 mieste veikusių maldos namų.
Tuometiniai apribojimai neleido žydų sinagogoms būti aukštesnėms už bažnyčias. Siekiant suformuoti didelę vidaus erdvę, sinagogos grindys buvo įrengtos vienu aukštu žemiau žemės paviršiaus.
Šioje teritorijoje archeologiniai tyrimai vykdomi nuo 2011 metų. Anksčiau kasinėjimų sezonai trukdavo dvi savaites, o šiemet J. Seligmanas čia dirbo visą mėnesį – tai didžiausi iki šiol šioje vietoje atlikti tyrimai.
Tyrimų bendraautoris archeologas Justinas Račas teigė, kad šių metų rezultatai yra vieni svarbiausių per visą tyrimų laikotarpį. Nors priekinė ir galinė bimos dalys buvo tyrinėtos anksčiau, šiemet pirmą kartą atidengta didžioji centrinės erdvės dalis ir visiškai atkastos dar dvi didžiosios kolonos, supančios centrinę pakylą – bimą.
Taip pat rasta iki šiol nežinotų grindų dekoro elementų ir atidengtos moterų dalies grindys. J. Seligmano teigimu, bimą iš viso supa keturios kolonos, o dviejų kolonų pamatai buvo aptikti dar per 2021 metų tyrimus.
Ant centrinės pakylos išlikęs grindinys. Jo viduryje matyti iš aštuonių trikampių sudaryta simetriška žvaigždė, apjuosta apskritimu ir papildomais ornamentais.
J. Račas nurodė, kad šiemet aptiktas XIX amžiaus grindų dekoras vaizduoja gėles ir geometrines figūras. Šie elementai padeda geriau įsivaizduoti centrinės salės vaizdą ir rodo, kad sinagoga buvo suskirstyta į atskiras zonas, kuriose stovėjo maldininkams skirti suolai.
Po žemėmis – daugiau nei 7 tūkst. radinių
Mokslininkai pabrėžia, kad ne mažiau vertingi yra ir smulkūs radiniai – plokštelės su žmonių vardais, pavardėmis bei vietų numeriais.
Pasak J. Račo, tokie įrašai padeda nustatyti, kas anuomet gyveno Vilniuje ir buvo nusipelnęs bendruomenei. Jie taip pat leidžia manyti, kad šie žmonės galėjo sau leisti įsigyti nuolatinę vietą sinagogoje.
Vilniaus Gaono žydų muziejaus Istorinių tyrimų skyriaus vedėja Dovilė Čiupaitė-Gylė išskyrė hebrajiškais rašmenimis išgraviruotą kortelę „Malka Širvint“. Pasak jos, „Malka“ reiškia moters vardą, o „Širvint“ gali būti siejamas su Širvintų miestelio pavadinimu, todėl tikėtina, kad ten buvo kilusi šios moters giminė. Kortelė galėjo būti pritvirtinta prie daikto, kurį Malka arba jos šeima padovanojo sinagogai.
Tarp įvairiuose žemės sluoksniuose rastų objektų yra ir lentelių su organizacijų pavadinimais, 10 Dievo įsakymų, lėkštė žuviai patiekti per religines šventes bei liturginė lėkštė, naudota per Pesacho šventę.
Nuo pat tyrimų pradžios visi radiniai perduodami Vilniaus Gaono žydų muziejui. D. Čiupaitė-Gylė BNS sakė, kad jų skaičius jau viršija septynis tūkstančius.
Dalis eksponatų šiuo metu rodoma parodoje „Vilniaus Didžiosios sinagogos (pra)radimai“, kiti saugomi muziejaus saugyklose. Taip pat vyksta derybos dėl dalies radinių skolinimo Izraelyje veikiančiam „Museum of the Jewish People“.
Geros Valios fondo direktorė Indrė Rutkauskaitė teigė, kad po kasinėjimų neketinama atstatyti Didžiosios sinagogos pastato. Jos vietoje numatoma muziejaus erdvė.
Planuojama įgyvendinti garsaus architekto Masimiljano Fukso, kurio giminė kilusi iš Lietuvos, projektą. Jame žydų bendruomenės namai būtų sujungti su kultūrine funkcija – muziejumi, kuriame lankytojai galėtų pamatyti Didžiosios sinagogos pamatus.
Mėnesį trukę šių metų kasinėjimai iš esmės baigti, tačiau iki rugsėjo dar bus atliekami baigiamieji darbai. Tyrimus šioje vietoje planuojama tęsti ir ateityje.
