Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Margarita Varkalienė atkreipia dėmesį, kad elektrolitų papildai ne visada atitinka tikruosius organizmo poreikius.
Pasak gydytojos, sveikam žmogui, kuris subalansuotai maitinasi ir įprastai juda, kasdien papildomai vartoti elektrolitų dažniausiai nereikia. Natris, kalis ir magnis įprastai gaunami su maistu, o kasdieniam skysčių kiekiui palaikyti paprastai pakanka vandens.
Elektrolitų atsargas tikslinga papildyti tada, kai jų netenkama daugiau nei įprastai. Taip gali nutikti ilgai ir intensyviai sportuojant, gausiai prakaituojant, karščiuojant, vemiant ar viduriuojant. Vien siekiant daugiau energijos ar geresnės savijautos sveikam žmogui tokie gėrimai nėra būtini.
Natris, kalis ir magnis atlieka skirtingus vaidmenis
Elektrolitai dalyvauja daugelyje gyvybiškai svarbių procesų. Natris padeda palaikyti skysčių pusiausvyrą, reguliuoti kraujospūdį, perduoti nervinius impulsus ir užtikrinti raumenų veiklą.
Kalis taip pat svarbus nervų sistemai ir raumenims, ypač širdies raumens darbui. Magnis dalyvauja daugiau kaip 300 fermentinių reakcijų, todėl yra reikšmingas energijos apykaitai, nervų bei raumenų veiklai ir normaliam širdies ritmui.
Tačiau žalingas gali būti ne tik elektrolitų trūkumas, bet ir jų perteklius. Pusiausvyros sutrikimai gali sukelti silpnumą, nuovargį, raumenų mėšlungį, pykinimą ar širdies ritmo pokyčius. Sunkiais atvejais galimi pavojingi širdies ritmo sutrikimai, traukuliai ar sąmonės pokyčiai, nes nukenčia širdies ir nervų sistemos veikla.
Organizmas elektrolitų kiekį paprastai reguliuoja pats, todėl nesant aiškaus poreikio jų vartoti profilaktiškai nereikėtų.
Kada vandens gali nebeužtekti?
Įprastomis sąlygomis elektrolitų netektys kompensuojamos su maistu ir skysčiais. Daugiau jų galima prarasti karštu oru, keliaujant į šiltus kraštus, ilgai ir intensyviai sportuojant, gausiai prakaituojant, dažnai lankantis pirtyse ar dirbant sunkų fizinį darbą.
Skysčių ir mineralų netekimą taip pat gali didinti dažnas alkoholio vartojimas bei ribojančios dietos, kai su maistu gaunama per mažai mineralinių medžiagų.
Vis dėlto vien po fizinio krūvio elektrolitų gėrimas reikalingas ne kiekvienu atveju. Su prakaitu prarandamas jų kiekis priklauso nuo prakaitavimo intensyvumo, aplinkos sąlygų, gyvenimo būdo ir individualių organizmo savybių.
Daugiausia dėmesio elektrolitų balansui reikėtų skirti vemiant ar viduriuojant, ypač jei simptomai tęsiasi arba žmogus negali pakankamai gerti. Tokiais atvejais netenkama ne tik vandens, bet ir natrio, kalio bei kitų elektrolitų, todėl vien vandens gali nepakakti.
Elektrolitų pusiausvyrą gali veikti ir kai kurie vaistai, ypač diuretikai, taip pat inkstų, širdies ir tam tikros endokrininės ligos. Dėl to žmonės, vartojantys tokius vaistus ar sergantys lėtinėmis ligomis, neturėtų savarankiškai pradėti vartoti didelių elektrolitų dozių.
Jeigu po skysčių netekimo pasireiškia ryškus silpnumas, galvos svaigimas, sumišimas, labai sumažėja šlapimo kiekis arba nepavyksta pakankamai gerti, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Per didelis kiekis taip pat kelia pavojų
Elektrolitų nereikėtų laikyti visiškai nekenksmingu sveikatingumo produktu. Jų koncentracija kraujyje turi išlikti tam tikrose ribose, todėl dažnas vartojimas ar didelės dozės gali išbalansuoti natūralią organizmo pusiausvyrą.
Per didelis natrio kiekis gali neigiamai veikti kraujospūdį, skatinti skysčių kaupimąsi ir didinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Per didelės kalio dozės tam tikromis aplinkybėmis gali sukelti pavojingus širdies ritmo sutrikimus, kurie kai kuriais atvejais kelia grėsmę gyvybei.
Magnio perteklius dažniausiai sukelia virškinimo sistemos problemų: viduriavimą, pilvo spazmus ir pykinimą. Labai didelės dozės, ypač sutrikus inkstų veiklai, gali lemti rimtesnius sutrikimus, įskaitant pavojingą magnio kaupimąsi kraujyje.
Vertinant elektrolitų papildus svarbu atsižvelgti ne tik į jų reklamą kaip sveikatai naudingų produktų, bet ir į sudėtį bei dozę. Gydytoja pabrėžia, kad vartojant juos nepasitarus su specialistu ir neatlikus tyrimų gali kilti realių sveikatos pasekmių, todėl ypač atsargūs turėtų būti žmonės, kurių inkstų funkcija sutrikusi arba kurie vartoja tam tikrus vaistus.
Vien pagal savijautą trūkumo nustatyti negalima
Nuovargis, silpnumas, raumenų mėšlungis, galvos svaigimas ar širdies ritmo pokyčiai gali būti susiję su elektrolitų pusiausvyros sutrikimu. Tačiau šie simptomai nėra būdingi tik šiai būklei ir gali pasireikšti dėl kitų sveikatos problemų.
Magnio, kalio ir natrio koncentracijos tyrimai gali būti reikalingi esant dehidratacijai, užsitęsusiam vėmimui ar viduriavimui, intensyviam prakaitavimui, inkstų, širdies ar endokrininėms ligoms, taip pat vartojant vaistus, galinčius keisti elektrolitų apykaitą.
Tyrimai leidžia objektyviau įvertinti mineralų ir elektrolitų koncentraciją bei pasirinkti tinkamą pusiausvyros korekciją. Todėl prieš pradedant reguliariai vartoti elektrolitų papildus svarbu remtis ne vien savijauta ar jų populiarumu, bet ir tyrimų rezultatais.
Margarita Varkalienė rekomenduoja kilus abejonių pasitarti su specialistu. Įvertinęs simptomus, sveikatos būklę ir vartojamus vaistus, gydytojas gali nustatyti, kokių tyrimų iš tiesų reikia.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
