Padidėjęs cholesterolio kiekis ilgą laiką gali nesukelti jokių pastebimų negalavimų, todėl apie jį neretai sužinoma tik atlikus kraujo tyrimą.
Mitybos specialistas dr. Artūras Sujeta pabrėžia, kad ši problema aktuali ne vien vyresniems ar antsvorio turintiems žmonėms. Aukšti cholesterolio rodikliai gali būti nustatomi ir jauniems, liekniems bei sportuojantiems asmenims.
Riziką didina ne vien dešros ir riebi mėsa
Dažniausiai kalbant apie cholesterolį išskiriami sotieji riebalai. Jų nemažai yra riebioje mėsoje, dešrose, kituose mėsos gaminiuose, svieste, taip pat kokosų ir palmių aliejuje.
Vis dėlto, pasak dr. A. Sujetos, reikšmingą žalą daro ir visas gyvenimo būdas: per mažas fizinis aktyvumas bei dažnas stipriai perdirbto maisto pasirinkimas.
Kaip vieną pavyzdžių specialistas mini šaldytas picas. Jose ne visada didžiausia problema yra mėsa – tokiuose gaminiuose dažnai būna daug priedų, rafinuotų angliavandenių ir riebalų.
Neigiamai veikti gali ir didelis cukraus bei kepinių kiekis. Toks maistas gali kelti trigliceridų, kraujyje esančių riebalų, koncentraciją ir mažinti gerojo cholesterolio kiekį.
Gerasis ir blogasis cholesterolis atlieka skirtingą vaidmenį
DTL, arba didelio tankio lipoproteinų cholesterolis, vadinamas geruoju. Dr. A. Sujeta primena, kad cholesterolis organizmui reikalingas, todėl žalingu laikyti bet kokį jo kiekį būtų klaidinga.
Gerasis cholesterolis dalyvauja organizmui tvarkantis su pažeidimais, žaizdų gijimu ir uždegiminiais procesais, taip pat padeda saugoti kraujagysles bei audinius. Dėl šios priežasties jis kartais apibūdinamas kaip organizmo „valytojas“.
MTL, arba mažo tankio lipoproteinų cholesterolis, perneša cholesterolį iš kepenų į audinius. Kai jo kraujyje susidaro per daug, perteklius gali kauptis arterijų sienelėse.
Ten jis oksiduojasi ir formuoja apnašas – šis procesas vadinamas ateroskleroze. Kraujagyslėms siaurėjant, didėja infarkto, insulto ir kitų sveikatos sutrikimų tikimybė.
Šie pokyčiai dažniausiai vystosi ilgai, todėl žmogus gali daugelį metų jaustis gerai ir nesuprasti, kad padidėję rodikliai jau daro žalą.
Specialistas atkreipia dėmesį, kad artimo žmogaus patirtis, kai ilgą laiką su aukštu cholesteroliu neįvyko nieko akivaizdaus, nėra įrodymas, jog problemą galima ignoruoti. Tai ilgalaikis procesas, o kraujagyslės laikui bėgant gali standėti, jose gali daugėti pažeidimų ir apnašų, galiausiai sutrikdančių kraujo tekėjimą.
Lieknas ir sportuojantis žmogus taip pat nėra apsaugotas
Manyti, kad aukštas cholesterolis gresia tik vyresniems ar turintiems antsvorio, yra viena dažniausių klaidų. Jaunas, lieknas ir fiziškai aktyvus žmogus taip pat gali turėti nepalankius kraujo tyrimų rezultatus.
Priežastis gali būti genetika. Tam tikros genų mutacijos lemia, kad kepenys prasčiau pašalina mažo tankio cholesterolį iš kraujo, todėl vien gyvenimo būdo pakeitimų gali nepakakti.
Rodikliams įtakos turi ir rūkymas bei alkoholio vartojimas. Šie įpročiai gali mažinti gerojo cholesterolio koncentraciją ir didinti bendrą riziką sveikatai.
Moterims cholesterolio rodikliai neretai pasikeičia menopauzės laikotarpiu, ir tai gali vykti nepriklausomai nuo kūno svorio.
Jaunas žmogus, dėl greitos medžiagų apykaitos išliekantis lieknas nepaisant prastos mitybos, vis tiek nebūtinai turės gerus cholesterolio rodiklius. Dr. A. Sujeta sako pats su padidėjusiu cholesteroliu susiduriantis nuo maždaug 25 metų, todėl jaunas amžius savaime nuo šios problemos neapsaugo.
Problema gali ilgai nepasireikšti
Padidėjęs cholesterolis dažnai vadinamas tylia būkle, nes ilgą laiką gali nesukelti jokių specifinių simptomų.
Kai kurie žmonės jaučia nuovargį ar energijos trūkumą, tačiau tai labai bendri požymiai, galintys turėti daugybę kitų priežasčių. Patikimai cholesterolio kiekį įvertinti galima tik atlikus lipidogramą.
Specialistas rekomenduoja tokį kraujo tyrimą atlikti bent kartą per metus, nes tai nėra sudėtinga procedūra.
Avižos ir miežiai gali padėti mažinti blogąjį cholesterolį
Siekiant mažinti MTL kiekį, svarbios tirpiosios skaidulos. Avižose ir miežiuose esantys beta gliukanai yra vienas geriausiai žinomų jų šaltinių.
Žarnyne beta gliukanai sudaro klampią masę, kuri suriša tulžies rūgštis ir padeda jas pašalinti. Tuomet kepenys ima kraujyje cirkuliuojantį cholesterolį ir naudoja jį naujoms tulžies rūgštims gaminti.
Pasak dr. A. Sujetos, teigiamam poveikiui gali pakakti maždaug 3 gramų beta gliukanų per dieną. Tokį kiekį galima gauti suvalgius apie 50–60 gramų avižų.
Tirpiųjų skaidulų ir augalinių baltymų taip pat suteikia pupelės, lęšiai bei avinžirniai. Dalį riebios mėsos pakeitus ankštinėmis daržovėmis, racione padaugėja skaidulų ir sumažėja sočiųjų riebalų.
Atsisakyti mėsos vien neužtenka
Vegetarinė mityba gali padėti sumažinti blogojo cholesterolio kiekį, tačiau tik tada, kai ji yra visavertė ir subalansuota.
Vien mėsos atsisakymas negarantuoja geresnių rezultatų. Jeigu ją pakeičia stipriai perdirbti produktai, kepiniai, saldumynai ar kitas menkavertis maistas, laukiamo poveikio nebus.
Mityboje turėtų būti riešutų, sėklų ir kitų produktų, kuriuose gausu mononesočiųjų bei polinesočiųjų riebalų rūgščių. Augaliniuose produktuose esantys steroliai žarnyne konkuruoja su cholesteroliu ir gali mažinti jo pasisavinimą.
Produktai, kuriuos verta dažniau įtraukti į racioną
Dr. A. Sujeta tarp vertingų produktų išskiria riebią žuvį – lašišą, skumbrę ir sardines. Jose gausu omega-3 riebalų rūgščių.
Naudingas gali būti ir kokybiškas ypač tyras alyvuogių aliejus. Vis dėlto specialistas pabrėžia, kad ne kiekvienas parduotuvėje parduodamas alyvuogių aliejus pasižymi vienodomis savybėmis. Vertėtų rinktis tikrai kokybišką, šiek tiek brangesnį produktą, kuriame yra daugiau naudingų medžiagų ir kuris gali padėti mažinti oksidacinius procesus. Alyvuogių aliejus yra vienas pagrindinių Viduržemio jūros regiono mitybos elementų.
Į valgiaraštį taip pat galima įtraukti avokadus. Juose yra mononesočiųjų riebalų, skaidulų ir augalinių sterolių, o tyrimai rodo, kad subalansuotos mitybos dalimi tapę avokadai gali mažinti blogojo cholesterolio kiekį.
Naudingi gali būti ir obuoliai, kuriuose yra pektino. Ši tirpioji skaidula organizme veikia panašiai kaip beta gliukanai.
Klaidingi įsitikinimai gali trukdyti pasirūpinti sveikata
Vienas paplitęs mitas – kad visas cholesterolis yra nereikalingas ir žalingas. Iš tiesų organizmui jis būtinas, tačiau svarbu stebėti skirtingus rodiklius ir neleisti blogojo cholesterolio kiekiui ilgai išlikti per dideliam.
Taip pat klaidinga manyti, jog problemą visada galima išspręsti vien pakeitus mitybą. Įtakos gali turėti genetika ir kiti veiksniai.
Kūno sudėjimas taip pat neparodo, kas vyksta kraujagyslėse, todėl lieknumas nėra apsauga nuo padidėjusio cholesterolio.
Specialistas atsargiai vertina ir ketogeninę, arba „keto“, dietą. Tinkamai sudarytas racionas kai kuriems žmonėms gali pagerinti rodiklius, tačiau ši dieta neretai suprantama kaip leidimas valgyti labai daug riebaus ir perdirbto maisto.
Jeigu laikantis tokios mitybos vartojama per daug riebalų bei perdirbtų produktų, o daržovių ir kitų vertingų angliavandenių šaltinių atsisakoma, toks kraštutinumas gali pakenkti.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
