Rusijos režimo vadovas Vladimiras Putinas neketina nutraukti karo prieš Ukrainą, todėl artimiausiu metu vargu ar verta tikėtis karinių veiksmų pabaigos. Taip pareiškė buvęs JAV prezidento specialusis įgaliotinis Ukrainos klausimais Keithas Kelloggas.
Jis prisiminė, kad praėjusių metų Ukrainos Nepriklausomybės dieną, būdamas šalyje, manė, jog karas bus baigtas per metus. Tačiau, pasak K. Kelloggo, pagrindinė šio konflikto problema yra tai, kad V. Putinas nenori jo užbaigti.
Buvusio pasiuntinio teigimu, Kremlius jau turėjo ne vieną progą sustabdyti karą, tačiau susidaro įspūdis, kad V. Putinas siekia užimti dar daugiau Ukrainos teritorijų.
K. Kelloggas pabrėžė netikintis V. Putinu ir nemanantis, kad Rusijos prezidentas atsisakytų savo tikslų, jeigu atsirastų tam tinkama galimybė. Jo vertinimu, V. Putinas mėgins veržtis toliau, todėl Ukrainos pasipriešinimas yra svarbus ne tik Vakarams, bet ir visam pasauliui.
„Bloomberg“: Maskva gali dar labiau suintensyvinti smūgius
Rusija rengiasi tolesnei karo prieš Ukrainą eskalacijai, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi trimis su Kremliumi susijusiais šaltiniais. Esą ketinama stiprinti atakas prieš Kijevą ir kritinę infrastruktūrą keliuose Ukrainos miestuose.
Vienu iš galimų naujų balistinių raketų smūgių taikinių gali tapti ir Ukrainos sostinės centras. Šaltiniai taip pat mano, kad šiuo metu tikimybė pasiekti proveržį ir užbaigti karą yra labai nedidelė.
Pasak „Bloomberg“, Maskva nėra pasirengusi nutraukti karo dėl Vakarų sankcijų ar Ukrainos smūgių strateginiams objektams. Agentūros šaltinių vertinimu, dabartinis konflikto etapas dar nebūtinai yra karinės eskalacijos viršūnė.
Pastarosiomis savaitėmis abi konflikto pusės sustiprino savo atakas. Ukraina jau kelis mėnesius smogia Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir logistikos centrams. Tuo metu Rusija vis dažniau naudoja balistines raketas prieš taikinius Ukrainoje ir taip mėgina sutrikdyti šalies grūdų eksportą per Juodąją jūrą.
Kremliuje, kaip teigiama, taip pat padaugėjo pritariančių galimam taktinių branduolinių ginklų panaudojimui prieš Ukrainą. Vis dėlto Vakarų ekspertai tokį scenarijų tebelaiko mažai tikėtinu: karinė nauda būtų ribota, o politinės pasekmės – itin didelės.
„Bloomberg“ cituojamas Berlyne veikiančio „Carnegie Russia Eurasia Center“ direktorius Aleksandras Gabujevas teigė, kad tokio sprendimo karinis efektas būtų nedidelis, tačiau politinė kaina – didelė. Jo vertinimu, kol Rusija gali intensyvinti įprastinių ginklų naudojimą, tikėtina, kad ji rinksis būtent šį kelią.
Taip pat teigiama, kad Kinija ir Indija perspėjo Maskvą apie galimas neigiamas branduolinio ginklo panaudojimo pasekmes. Kitą savaitę planuojami V. Putino susitikimai su Kinijos vadovu Xi Jinpingu ir Indijos ministru pirmininku Narendra Modžiu.
