Genėjimas yra vienas svarbiausių sodo darbų, padedančių augalams pasiruošti kitam sezonui. Tinkamai parinktas laikas ir pašalintos nereikalingos šakos gali lemti gausesnį žydėjimą bei geresnį derlių kitąmet. Vis dėlto rudenį genėti reikėtų atsargiai.
Naujienų portalas tv3.lt apie tai kalbėjosi su „Stučkų medelyno“ atstovu Viliumi Stučka. Jis paaiškino, kokius augalus ir jų dalis vasaros pabaigoje bei rudenį galima genėti, kokių veiksmų geriau vengti ir kokius darbus sodininkai neretai pamiršta.
Ką galima genėti vasaros pabaigoje ir rudenį?
V. Stučka pirmiausia patarė genėjimo imtis tik sausu oru. Taip mažinama ligų plitimo tikimybė. Ne mažiau svarbu naudoti aštrius įrankius, nes bukai nukirpus šaką žaizda gali gyti ilgiau ir sunkiau.
Pirmuosius genėjimo darbus galima pradėti jau rugpjūtį. Nors pagrindinis ir intensyviausias genėjimas atliekamas pavasarį, vasaros pabaigoje galima pašalinti kai kurias nereikalingas augalo dalis.
Obelims ir kriaušėms rugpjūtį rekomenduojama iškirpti vilkūglius – storas, žalias šakas, išaugančias iš kamieno arba pagrindinių šakų ir dažniausiai kylančias tiesiai į viršų.
Trešnes, vyšnias ir slyvas galima genėti iškart po derliaus nuėmimo. Geriausias metas tokiems darbams – liepos pabaiga arba rugpjūčio pradžia.
Uogakrūmiuose galima pašalinti senas, prasčiau derančias šakas. Dažniausiai tai būna ketverių metų ir senesni ūgliai. Avietėms, kurios dera ant antramečių stiebų, galima visiškai iškirpti jau derėjusius stiebus, nes vėliau jie vis tiek nudžius.
Daugiamečiams ir žydintiems augalams patariama pašalinti peržydėjusius žiedynus, kad šie nepradėtų pūti. Taip pat galima šiek tiek pataisyti išsikerojusio augalo formą ar patrumpinti pavienę pernelyg išaugusią šaką, tačiau stipriai genėti nereikėtų.
Dekoratyvinius augalus leidžiama lengvai apkarpyti, jei norima išlaikyti jų formą. Per ilgą šaką galima kiek patrumpinti, bet rudenį reikėtų vengti didelio masto genėjimo.
Yra ir šakų, kurias galima šalinti nepriklausomai nuo metų laiko. Tai nudžiūvusios, nulūžusios ir ligotos šakos. Jei šaka nulūžta rudenį, laukti pavasario nebūtina – ją galima pašalinti iškart.
Po pirmųjų šalnų rekomenduojama nukirpti žolinius augalus ir nesumedėjusias jų dalis. Antžeminės tokių augalų dalys paprastai nukerpamos iki žemės, kad per žiemą nepradėtų pūti.
Kodėl rudeninis genėjimas reikalauja daugiau atsargumo?
V. Stučkos teigimu, daugumos augalų rudenį genėti nereikėtų. Jis išskyrė tris pagrindines priežastis.
Pirmiausia, šiuo metų laiku genėjimo žaizdos gyja gerokai lėčiau. Artėjant žiemai augalo aktyvumas mažėja, todėl žaizdos gali nespėti tinkamai užsitraukti. Be to, dėl didelės drėgmės ir aktyvių grybelinių ligų išauga infekcijų rizika.
Antra, nugenėtos vietos tampa jautresnės šalčiui. Todėl žiemos metu didėja tikimybė, kad jos nušals.
Trečia, rudenį augalai iš lapų ir stiebų į šaknis perkelia sukauptas maisto medžiagas. Šaknyse kaupiamos energijos atsargos, reikalingos išgyventi žiemą ir pradėti augti pavasarį.
Pašalinus dalį šakų, augalas sukaupia mažiau atsargų. Dėl to gali padidėti nušalimo rizika, o pavasarį augimas gali būti silpnesnis.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
