Kapavietės priežiūra dažnai laikoma asmeniniu šeimos reikalu, tačiau teisės aktai numato, ką joje galima keisti savo nuožiūra. Kai kuriems darbams prieš pradedant būtina gauti kapinių prižiūrėtojo ar savivaldybės pritarimą. Taisyklių nepaisymas gali baigtis ne tik 14–60 eurų bauda, bet ir pareiga savo lėšomis išardyti atliktus darbus.
Naujienų portalui tv3.lt teisininkė ir mediatorė Raimonda Joskaudienė paaiškino, kuo skiriasi įprasta kapavietės priežiūra nuo jos pertvarkymo, kada reikia derinti planuojamus darbus ir kokios atsakomybės gali sulaukti taisyklių nesilaikantys žmonės.
Ne kiekvienas darbas laikomas paprasta priežiūra
Pasak R. Joskaudienės, vertinant kapavietėje atliekamus darbus pirmiausia reikia atskirti tris situacijas: kasdienę priežiūrą, kapavietės objektų įrengimą ar pertvarkymą pagal kapinių tvarkymo taisykles ir statinio statybą pagal Statybos įstatymą.
Reikalavimai skirtingose savivaldybėse gali būti nevienodi. Vienur gali užtekti iš anksto informuoti kapinių prižiūrėtoją, kitur gali reikėti rašytinio prašymo, darbų schemos ir atskiro leidimo.
Teisės aktuose nėra vieno baigtinio sąrašo, kuriame būtų išvardyti visi be leidimo galimi darbai. Todėl svarbiausia įvertinti, ar tik prižiūrima kapavietė, ar keičiami jos objektai, konstrukcijos ir išplanavimas.
Paprastai be papildomo derinimo galima surinkti lapus, šiukšles ir nuvytusias gėles, ravėti, pjauti žolę, laistyti, prižiūrėti jau augančius žemaūgius augalus, kapavietės ribose sodinti sezonines gėles, keisti žvakes, vainikus ir kitas laikinas puošmenas. Tokie darbai neturėtų keisti kapavietės ribų, stacionarių objektų, dangos, konstrukcijų ar jų parametrų.
Tačiau medžių ar didesnių krūmų sodinimas, persodinimas, genėjimas ar pjovimas nebūtinai bus laikomas įprasta priežiūra. Tokiais atvejais gali būti taikomas Želdynų įstatymas ir savivaldybės želdinių apsaugos taisyklės.
Papildomų reikalavimų gali atsirasti ir tada, kai kapinės ar konkretus paminklas įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Tuomet net paprastas remontas ar paviršiaus pakeitimas gali būti vertinamas pagal paveldosaugos taisykles.
Kada prieš darbus būtina kreiptis į prižiūrėtoją?
Konkrečios ribos, nuo kurios darbai automatiškai laikomi rekonstravimu, teisės aktuose nenustatyta. Nėra nei procentinės, nei finansinės, nei kitos matematinės ribos – vertinamas pats darbų pobūdis ir galutinis rezultatas.
Įprastos priežiūros ribos paprastai peržengiamos tada, kai planuojama keisti ar perkelti paminklą, antkapį, dangą, pamatus, bortelius, tvorelę ar kitus stacionarius elementus. Apie tokius darbus reikia informuoti kapinių prižiūrėtoją, o savivaldybė gali būti nustačiusi papildomą derinimo ar leidimo tvarką.
R. Joskaudienė pabrėžia, kad kapinių prižiūrėtojo pritarimas nėra tas pats, kas statybą leidžiantis dokumentas. Kapinių taisyklės atskirai reglamentuoja paminklus, antkapius ir aptvėrimus, kurie pagal Statybos įstatymą nelaikomi statiniais. Todėl statybą leidžiančio dokumento gali nereikėti, tačiau savivaldybės ar prižiūrėtojo nustatyta derinimo procedūra vis tiek gali būti privaloma.
Praktiškai prieš pradedant darbus verta kreiptis į kapinių prižiūrėtoją, jeigu ketinama ardyti, betonuoti, montuoti, perkelti ar kitaip keisti stacionarius elementus.
Kapavietės ribų keisti savo nuožiūra negalima
Problema gali kilti ir tiems, kurie kapavietę nori praplėsti vos keliais ar keliolika centimetrų. Už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo negali užimti bendro praėjimo, gretimos kapavietės dalies ar kitos kapinių teritorijos.
Žmonių palaikų laidojimo įstatyme kapavietė apibrėžiama kaip nustatytas ribas turintis žemės plotas. Šios ribos gali būti keičiamos tik išimtiniais atvejais, kai to reikia naujam ar pakartotiniam laidojimui ir kai tai leidžia kapinių planas.
Taigi kapavietės negalima savavališkai didinti dėl didesnio paminklo, patogesnio priėjimo ar norimo išplanavimo. Bendrame praėjime taip pat negalima savo nuožiūra kloti trinkelių, statyti suoliukų ar įrengti kitų nuolatinių objektų.
Tokio savivaliavimo pasekmės gali būti didesnės už pačią administracinę baudą: gali tekti išardyti atliktus darbus, atkurti ankstesnę padėtį, atlyginti žalą ir padengti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas.
Numatytos baudos, tačiau išlaidos gali išaugti
Planuojant iš esmės pertvarkyti kapavietę, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kas registre nurodytas atsakingu už jos priežiūrą. Dar prieš užsakant darbus verta kreiptis į kapinių prižiūrėtoją ar seniūniją, patikrinti ribas pagal kapinių planą ar kitus registravimo duomenis ir įsitikinti, ar kapinės arba paminklas nėra kultūros paveldo objektas.
Priklausomai nuo savivaldybės tvarkos, gali būti prašoma nuotraukų, darbų schemos, numatomų objektų matmenų, medžiagų, išdėstymo, darbų atlikimo laiko ar kitos informacijos. Jeigu derinimas privalomas, teisininkė rekomenduoja pasirūpinti rašytiniu patvirtinimu.
Net gavus leidimą ar suderinimą, darbai turi vykti neperžengiant nustatytų ribų ir nepažeidžiant gretimų kapaviečių bei bendro naudojimo teritorijos. Atsakomybė pirmiausia tenka už kapavietės priežiūrą atsakingam asmeniui, todėl tai, kad darbus atliko profesionali paminklų įmonė, savaime nuo atsakomybės neatleidžia.
Administracinių nusižengimų kodekso 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Kapinių tvarkymo taisyklių ar kitų kapinių tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 14 iki 60 eurų. Pakartotinai nusižengus, gali būti skirta 60–140 eurų bauda. Tokius pažeidimus tiria ir protokolus surašo savivaldybių administracijos.
Vis dėlto bauda gali būti ne didžiausia problema. Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, gali tekti nutraukti darbus, pašalinti neteisėtai įrengtus objektus, atkurti ankstesnes kapavietės ar praėjimo ribas, savo lėšomis išardyti betoną, trinkeles ar bortelius.
Jeigu darbai pagal savo pobūdį būtų pripažinti statinio statyba, kuriai reikėjo statybą leidžiančio dokumento, gali būti taikomos savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonės. Kultūros paveldo teritorijose taip pat gali būti taikomi papildomi paveldosaugos reikalavimai.
Tačiau vien tai, kad apie darbus nepranešta kapinių prižiūrėtojui, ne visada reiškia, kad teks išardyti viską, kas atlikta. Vertinama, ar buvo pakeistos kapavietės ribos, padaryta žala gretimai kapavietei arba užimtas bendras praėjimas. Nustačius ribų peržengimą, žalą ar neteisėtą praėjimo užėmimą, reikalavimas pašalinti darbų rezultatą yra realus.
Todėl prieš imantis didesnių pakeitimų saugiausia iš anksto išsiaiškinti konkrečioje savivaldybėje galiojančią tvarką. Taip galima išvengti ne tik baudos, bet ir gerokai didesnių išlaidų dėl priverstinio darbų ardymo ar ginčo teisme.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
