Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia, kad svarstoma galimybė Lietuvoje dislokuoti daugiau Jungtinių Valstijų karių. Vis dėlto kol kas nėra aišku, kiek jų galėtų būti.
Penktadienį LRT radijui ministras sakė, kad šiuo metu vyksta diskusijos ir vertinamos įvairios galimybės, tačiau galutiniai sprendimai dar nepriimti.
JAV karių skaičius kol kas neaiškus
BNS skelbė, kad Jungtinės Valstijos šiuo metu peržiūri savo karių buvimą Europoje. Šią vasarą Lietuvoje rotaciją užbaigė daugiau nei tūkstantis amerikiečių karių, nors dalis jų šalyje liko.
JAV karių batalionai Lietuvoje reguliariai dislokuojami nuo 2019 metų. Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, Vašingtonas pakeitė savo pajėgų statusą Lietuvoje – vietoj atskirų rotacijų pradėtas nepertraukiamas rotacinis dislokavimas.
Sustiprintus batalionus paprastai sudarydavo tūkstantis ar daugiau karių, kartu su įvairia kovine technika. Lietuva yra nurodžiusi galinti priimti iki 1,5 tūkst. JAV karių.
R. Kauno teigimu, šalis turi reikiamą infrastruktūrą ir galimybes priimti didesnes JAV pajėgas. Tačiau jų dydis ir dislokavimo sprendimai priklausys nuo karinių planų bei NATO vadovybės.
Ministras ragino nesikoncentruoti į konkretų karių skaičių. Anot jo, svarbiausia tai, kad Jungtinės Valstijos Lietuvą vertina kaip vieną patikimiausių sąjungininkių ir mato, jog šalis įgyvendino būtinus įsipareigojimus. Techninio lygmens diskusijos vyksta, o galutiniai sprendimai bus paskelbti tada, kai juos bus galima įvardyti.
Lietuvos ambasadorius NATO Darius Jauniškis taip pat sakė, kad iš Vašingtono Lietuva gauna teigiamų signalų dėl JAV karių buvimo šalyje.
Jo teigimu, amerikiečiai iš Lietuvos nesitraukia, mato poreikį ir galimybes čia turėti savo pajėgų, todėl dėl karių buvimo Lietuva gali būti rami. Kol kas neaišku tik tai, kokios apimties pajėgomis būtų operuojama.
BNS taip pat pranešė, kad ketvirtadienį NATO būstinėje Briuselyje lankęsis JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas Elbridge’as Colby (Eldbridžas Kolbis) paragino Aljanso šalis paaiškinti, kaip jos ketina įgyvendinti Vašingtono reikalavimą prisiimti didesnę atsakomybę už Europos gynybą.
Anksčiau rugpjūtį JAV Europos valstybėms išsiuntė klausimyną. Jame šalys buvo prašomos nurodyti, kaip jos stiprina savo pasirengimą prisiimti pagrindinį vaidmenį ginant žemyną, po susitarimo reikšmingai didinti karinius biudžetus.
D. Jauniškis pabrėžė, kad Lietuvai JAV vakar nepateikė jokių papildomų reikalavimų. Jis taip pat teigė nematantis konkurencijos tarp Lietuvos ar kitų NATO valstybių pastangų stiprinti gynybą ir siekio išlaikyti JAV karius regione.
Ambasadoriaus vertinimu, svarbiausia šalims rūpintis, kaip jos galėtų apsiginti nuo būsimos Rusijos agresijos, ir vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
Lietuva šių metų biudžete gynybai yra numačiusi skirti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto, arba apie 4,8 mlrd. eurų. Šalies pareigūnai nurodo, kad kitąmet gynybai skiriama BVP dalis taip pat turėtų siekti ne mažiau kaip 5 procentus.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
