Naujosios LRT tarybos narės Liudvikos Meškauskaitės paskyrimas sukėlė atgarsį žiniasklaidos bendruomenėje. Kritikai abejoja, ar jos ankstesnė profesinė veikla neturės įtakos nešališkumui, nes advokatė yra atstovavusi verslininkams bylose prieš žurnalistus, rengusius tyrimus.
Į klausimą, ar toks darbas gali lemti išankstinį požiūrį į kai kuriuos žmones ar LRT veiklą, L. Meškauskaitė atsakė, kad advokato profesijoje interesų konflikto atveju byloje nedalyvaujama. Ji taip pat teigė, kad nuo šiol nebesiims jokių bylų.
Advokatė pabrėžė, kad jai yra tekę atstovauti tiek LRT, tiek byloje prieš LRT. Pasak jos, advokato darbas panašus į gydytojo: į klientą kreipiamasi ir jis ginamas tuomet, kai egzistuoja aiški teisinė pozicija. Ji nurodė įvairiais laikotarpiais atstovavusi politikams, tarp jų – Landsbergiui byloje prieš Petkevičių maždaug prieš 30 metų.
L. Meškauskaitė taip pat sakė atstovavusi dviem moterims iš žurnalistinių tyrimų bylų ir jas laimėjusi, taip pat Žurnalistų sąjungai. Jos teigimu, tai yra jos profesijos dalis ir savaime nereiškia jokio nusistatymo.
Advokato pozicija nebūtinai sutampa su ginamojo
Paklausta, ar advokatui svarbu tikėti ginamojo pozicija, L. Meškauskaitė atsakė, kad esmė nėra pinigai – svarbu, ar tai yra jo profesinė sritis. Ji pažymėjo, kad žiniasklaidos bylos yra dinamiškos ir jų baigtį ne visada galima numatyti: pasitaiko atvejų, kai byla pralaimima, tačiau pergalė pasiekiama paskutinėje instancijoje.
Advokatė pateikė ir kitą pavyzdį: vienoje byloje pralaimėta visose instancijose, tačiau ją komunikavo Žmogaus Teisių Teismas. Todėl, jos teigimu, kai į specialistą kreipiasi žmogus, ne visada įmanoma tokio darbo atsisakyti.
Į klausimą, ar tokiose bylose neginama teisė riboti visuomenės teisę žinoti bei politiko atskaitomybę ir viešumą, L. Meškauskaitė konkrečių bylų televizijos laidoje aptarinėti atsisakė. Ji teigė turėjusi tūkstančius bylų ir savo požiūrį į žiniasklaidą esanti išdėsčiusi moksliniuose darbuose bei publikacijose.
Ji priminė apsigynusi disertaciją, parašiusi tris monografijas ir šiuo metu rengianti publikaciją apie dezinformacijos bei cenzūros sąvokas. L. Meškauskaitė taip pat retoriškai klausė, ar laida skirta visuomeninio transliuotojo problemoms, ar jos asmenybei, nes, pasak jos, apie savo veiklą galėtų pasakoti dar ilgai.
Kritikos priežastį ji sieja su platesnėmis žiniasklaidos problemomis
Kalbėdama apie nepasitikėjimą ja, L. Meškauskaitė sakė nemananti, kad pagrindinė problema yra jos asmuo. Jos vertinimu, kritikos centre – apskritai dabartinė žiniasklaidos ir žurnalistikos būklė Lietuvoje bei pasaulyje.
Ji pareiškė, kad žurnalistikos profesija išsigimsta, o dalis žurnalistų tampa propagandistais. Kartu L. Meškauskaitė teigė sutinkanti, kad vieši asmenys turi atsiskaityti visuomenei, tačiau konkrečius ginčus turi spręsti teismai.
Advokatė mano, kad būtent žiniasklaidos teisės problemos ir sukelia ažiotažą dėl jos paskyrimo. Ji taip pat pripažino esanti žmogus, kuris kalba tiesiai, atvirai ir nuoširdžiai, ypač žiniasklaidos temomis.
L. Meškauskaitė sakė pasisakanti už teisę reikšti nuomonę, nepaisant to, ar ji kam nors patinka. Ji rėmėsi Volterui priskiriamu posakiu apie nesutikimą su nuomone, tačiau teisės ją išsakyti gynimą. Jos teigimu, problemų šiandien yra ir su visuomeniniu transliuotoju, ir su žiniasklaida apskritai.
Žurnalistus ji kaltina tapus politinio proceso dalimi
Paklausta, ar žurnalistai tampa propagandistais, L. Meškauskaitė sakė, kad pati žurnalistika pasikeitė. Jos vertinimu, žurnalistai vis dažniau tampa aktyvistais ir politinio proceso dalimi.
Ji kritikavo požiūrį, kad žurnalistas turi ne tik informuoti, bet ir auklėti, moralizuoti ar palaikyti tam tikrą naratyvą. L. Meškauskaitė teigė besilaikanti klasikinės žurnalistikos sampratos, pagal kurią žurnalistas turi pateikti teisingą, tikslią ir nešališką informaciją, kaip numatyta Visuomenės informavimo įstatyme.
Advokatė taip pat atkreipė dėmesį į rengiamą įstatymų paketą, kuriuo plečiama dezinformacijos sąvoka. Jos teigimu, į ją gali patekti ir nuomonė, todėl esą būtina kartu su tikrais žurnalistais saugoti nuomonės raiškos bei žodžio laisvę.
Meškauskaitė kritikos pažėrė ir LRT, ir „OpTV“
Kalbėdama apie turinio pliuralizmą, L. Meškauskaitė teigė matanti problemų ir „OpTV“. Jos vertinimu, Janutienė kartais kalba pati su savimi, todėl ši platforma taip pat ne visada užtikrina nuomonių įvairovę. Pasak jos, kai kuriais atvejais „OpTV“ ir LRT netgi tampa panašios.
Ji nurodė, kad nešališkumo ir pliuralizmo trūksta tuomet, kai diskusijoje dalyvauja penki pašnekovai, keturių pozicija iš anksto aiški, o vienintelis oponentas kalba nedrąsiai. Problemą, jos teigimu, taip pat rodo situacijos, kai žurnalistas pašnekovą apklausia tarsi prokuroras.
L. Meškauskaitė sutiko su apibendrinimu, kad LRT, jos nuomone, labiau krypsta į vieną ideologinę pusę ir ne visada atspindi visą nuomonių įvairovę.
Ji sakė tokį pokytį pastebinti nuo pastarųjų metų, ypač nuo COVID-19 pandemijos pradžios. L. Meškauskaitės vertinimu, LRT trūksta nešališkumo, o kai kurių žurnalistų aktyvizmas yra nepamatuojamas. Ji teigė, kad tai būtų galima patikrinti atlikus monitoringą ar apklausą.
