Šiais laikais, rodos, sunku patikėti, kad maitinimo įstaigoje dar gali nutikti taip, kaip nutiko apsilankius kavinėje „Geltona“, esančioje šalia Šiaulių. Tačiau šios apžvalgos autorius tikina, kad po vizito net pats neabejojo tuo, ką patyrė.
Įėję į kavinę lankytojai galėjo vaikščioti po salę, kiek norėjo. Tuo metu joje buvo dvi padavėjos – abi svečius matė, tačiau prasilenkdamos net nepasisveikino. Kiek būtų tekę laukti meniu, neaišku, todėl autorius pats sustabdė pro šalį jau ne kartą ėjusią darbuotoją ir pasiteiravo, ar čia apskritai galima pavalgyti.
Gavus meniu paaiškėjo, kad jame yra ir grilio patiekalų. Vis dėlto, nors salė buvo tuščia, padavėja perspėjo, kad jų teks laukti ilgai. Todėl buvo pasirinkti patiekalai, kurie, autoriaus žodžiais, turėjo nukelti maždaug 30 metų į praeitį.
Laukiant užsakymo ant stalų padėti nuotraukų albumai leido susipažinti su „Geltonos“ paslaugomis ir informacija, kur galima įsigyti avalynės bei drabužių. Be albumų, ant kiekvieno stalo gulėjo ir trumpa apklausa. Kadangi lapai nebuvo sunumeruoti, autorius spėja, jog kavinės savininkus galbūt pasiekia tik geri atsiliepimai, o neigiami išmetami.
Vis dėlto savo vertinimą jis nusprendė paskelbti viešai, tikėdamasis, kad jis pasieks kavinės savininkus, nes, jo teigimu, taisytinų dalykų čia netrūksta.
Vienas patiekalas išsiskyrė, o kitas sukėlė įtarimų
Geriausiai iš visko, kas tą dieną buvo ragauta, autoriui pasirodė charčio sriuba. Ji buvo tirštoka, gana aštri, su įvairesnėmis daržovėmis ir nemažu mėsos kiekiu, ypač įvertinus sriubos kainą.
Visai kitokį įspūdį paliko šaltibarščiai. Vos jų paragavusi Katinienė pasakė, kad sriubai kažkas negerai – ji esą priminė parūgusius šaltibarščius ir turėjo labai nemalonų poskonį. Paragavęs autorius su tokiu vertinimu sutiko ir svarstė, ar sriuba nebuvo surūgusi, ar joje nebuvo praskalautas prarūgęs grindų skuduras.
Apie tai jis informavo padavėją ir paprašė sriubą nunešti į virtuvę. Nors virtuvę nuo lankytojų skyrė trys staliukai su sienelėmis, o durys buvo uždarytos, netrukus iš ten pasigirdo skardus balsas. Autorius jį palygino su Godzilos riksmu ir teigė išgirdęs klausimą: „Kas negerai?!“
Po šio šūksnio virtuvėje stojo tyla. Apžvalgos autorius prisipažino išsigandęs ir net svarstęs, kad smulkutė padavėja galėjo iš baimės sustingti. Pagrindinius patiekalus atnešus, apie šaltibarščius jis daugiau nebeklausė, nes vis dar baiminosi virtuvėje dirbančio žmogaus reakcijos.
Fotografuodamas kepsnius autorius esą mintyse kartojo, kad, kad ir kas būtų negerai su patiekalais, padavėjai apie tai geriau nebesakyti.
Kepsniai taip pat neįtikino
Vištienos kepsnys pasirodė labai riebus. Autorius nežinojo, kokį sūrį kavinėje naudoja arba kaip kepa vištienos filė, tačiau stebėjosi, kaip galima taip sugadinti ir taip liesą mėsą.
Aštrus kiaulienos kepsnys atrodė didelis pirmiausia dėl ant viršaus uždėtos svogūnų ir sūrio kepurės. Po ja buvo ir jalapenų, tačiau labiausiai įsiminė didelis kiekis sušutusių raudonųjų svogūnų. Jų, autoriaus vertinimu, būtų pakakę net keturiems kepsniams, todėl po kelių kąsnių jis svogūnus pradėjo nukrapštyti.
Apibendrindamas apsilankymą autorius aptarnavimą palygino su vėžlio greičiu, tačiau iškart pridūrė, kad taip būtų įžeisti vėžliai – šioje situacijoje jie atrodytų kaip sprinteriai.
Maistas, jo nuomone, buvo silpnas, o geresnio įvertinimo nusipelnė tik charčio sriuba. Kavinę „Geltona“ jis įvertino 1 balu iš 5 ir išreiškė nepasitenkinimą virtuvėje dirbusiai darbuotojai.
Autorius taip pat išreiškė viltį, kad kavinės savininkai jo atsiliepimą išspausdins ir pakabins darbuotojos darbo vietoje, kad šis primintų apie, jo vertinimu, nepagarbų elgesį su svečių kritika. Jis tikisi, kad ateityje į pastabas bus reaguojama civilizuotai.
Apžvalgos pabaigoje autorius paaiškino, kad į darbuotoją kreipėsi žodžiu „tu“ sąmoningai, nes „jūs“ jis vartojantis kalbėdamas su žmonėmis, kurie aplinkiniams taip pat rodo pagarbą.
Naujienų portalas tv3.lt dėl šios apžvalgos komentaro kreipėsi į kavinės atstovus. Gavus atsakymą, straipsnis bus papildytas.
