Artėjant 2030-iesiems, tūkstančiams individualių namų savininkų Lietuvoje teks pasiruošti svarbiems pokyčiams. Iki šiol nuotekoms tvarkyti neretai būdavo pasirenkamas pigiausias sprendimas, tačiau toks taupymas ateityje gali baigtis ne tik baudomis, bet ir brangiai kainuojančiais darbais nuosavame sklype.
Laidoje „Statybų gidas“ UAB „Biotechnologijos grupė“ vadovas Julius Mažeika įspėjo, kad iki naujų Europos Sąjungos reikalavimų įsigaliojimo likęs laikas trumpėja. Netinkamai parinktas įrenginys apie problemas gali pranešti nemaloniais kvapais, o vėliau – ir finansiniais nuostoliais.
Nuo 2030 metų – griežtesni nuotekų valymo reikalavimai
Nors iki nustatyto termino dar yra keleri metai, ekspertas ragino neatidėlioti sprendimų. Valstybė turi užtikrinti, kad į aplinką išleidžiamos nuotekos būtų išvalytos pagal aukščiausius standartus.
J. Mažeikos teigimu, nuotekos turi būti tvarkomos ne pagal tai, kaip patogiau, o laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Iki 2030 metų visi senesni individualūs nuotekų valymo įrenginiai turės būti atnaujinti taip, kad atitiktų azoto ir fosforo pašalinimo normas.
Specialistas atkreipė dėmesį, kad nepakankamai išvalytos nuotekos daro tiesioginę žalą gamtai. Lietuvoje esama įvairių nuotekų valymo įrenginių, kai kurie jų neturi reikiamos dokumentacijos, o ne visuose tinkamai pašalinami azotas ir fosforas. Dėl šių medžiagų vyksta eutrofikacija – žaliuoja ežerai, upės ir kiti vandens telkiniai.
Bandymas sutaupyti gali baigtis brangiu sklypo remontu
Prastos kokybės įrenginys arba laiku neatlikta jo priežiūra gali sukelti problemų ne tik aplinkai, bet ir pačiai namų infrastruktūrai. „BioTornado“ projektų vadovas Kęstutis Dakinevičius paaiškino, kad nepakankamai išvalytos nuotekos gali pažeisti infiltracinę sistemą.
Jeigu pasirenkamas per mažo našumo įrenginys arba praleidžiamas aptarnavimo terminas, perteklinis veiklusis dumblas gali patekti į infiltracinį šulinį ir jį užkimšti. Tuomet savininkams tenka papildomai užsakyti šulinio valymo bei išsiurbimo paslaugas.
Situacija tampa dar sudėtingesnė, kai infiltracinė sistema užteršiama taip, kad jos nebeįmanoma išvalyti įprastai. K. Dakinevičiaus teigimu, sumažėjus infiltracinio šulinio sugeriamumui, užterštą gruntą dažnai reikia iškasti rankiniu būdu ir pakeisti nauju.
Be to, užterštas gruntas turi būti utilizuotas, todėl tokie darbai gali kainuoti nemažus pinigus.
Laidą „Statybų gidas“ žiūrėkite kiekvieną šeštadienį 09:30 val. per TV6.
