ELTA apžvelgia svarbiausius rugpjūčio 31-osios įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Teismas dar trims mėnesiams pratęsė buvusio „BaltCap“ fondo partnerio Šarūno Stepukonio, įtariamo fondo turto pasisavinimu, suėmimą.
Teisme taip pat apklaustas kariuomenės statinių priežiūros inžinierius, kuriam už palankų Lietuvos karininkų ramovės Kaune remonto darbų įvertinimą esą siūlyta daugiau nei 3 tūkst. eurų.
Tarp užsienio naujienų – pirmieji nuo liepos pabaigos JAV smūgiai Iranui, Vokietijos planai Rusiją įvardyti atsakinga už incidentą Leipcigo oro uoste ir galimos diversijos tyrimas Lenkijos kovinių dronų gamykloje.
LIETUVOS ĮVYKIAI
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad sąjungininkai buvo informuoti apie JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus Johno Ratcliffe’o vizito Maskvoje turinį, tačiau jo viešinti negalima. Pasak šalies vadovo, susitikimu siekta sumažinti įtampą regione. G. Nausėda tikino, kad vizitas nekeičia Lietuvos pasirengimo galimoms grėsmėms. Nors prezidentas susitikimą laiko svarbiu, jo vertinimu, šiam įvykiui skiriama per daug dėmesio.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius sakė neturintis oficialios informacijos apie vizito turinį, tačiau per patarėjus gavęs tam tikrų neoficialių žinių. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tvirtino vizito turinį žinantis, bet jo komentuoti negalintis.
Teisininkė Laura Matjošaitytė, prieš tapdama Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nare, konsultavo Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamą „Nemuno aušrą“ dėl nario mokesčio ir padėjo parengti atsakymą VRK. „Delfi“ skelbė, kad konsultacijos vyko prieš 2024 m. Seimo rinkimus. Vėliau L. Matjošaitytė tapo VRK nare, tačiau viešai šių paslaugų nenurodė ir nuo su partija susijusių klausimų svarstymo nenusišalino.
Paklausta, ar partija už konsultacijas atsiskaitė, teisininkė atsakymo nepateikė, nurodydama, kad tai yra advokato profesinė paslaptis. VRK ELTAI teigė „aušriečių“ finansiniuose dokumentuose neradusi išlaidų L. Matjošaitytės teisinėms paslaugoms. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pranešė oficialaus skundo ar pranešimo dėl galimų konsultacijų kol kas negavusi, tačiau pavedė tyrimų skyriui įvertinti viešai prieinamą informaciją.
Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, šiemet sostinės mokyklose ir kitose švietimo įstaigose mokslus pradės maždaug 1 tūkst. daugiau mokinių nei pernai. Vicemeras Vytautas Mitalas teigė, kad iš viso gauta 27 590 moksleivių prašymų. Mokytojų trūkumas išlieka, tačiau pedagogų ir švietimo pagalbos darbuotojų stoka šiemet yra daugiau kaip 10 proc. mažesnė nei praėjusiais metais.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
G. Nausėda mano, kad ateityje, siekiant mažinti audrų žalą, Lietuvoje reikėtų didinti elektros generatorių pajėgumus ir patikslinti kompensacijų nukentėjusiems tvarką. Prezidentas pažymėjo, kad praėjusią savaitę šalį nusiaubusios audros padarinių ir elektros tiekimo sutrikimų nebuvo įmanoma pašalinti per kelias dienas.
Jo teigimu, audra parodė, kad generatoriai, net jei nepaspartintų visų padarinių likvidavimo, galėtų juos sušvelninti. Nors daug dėmesio skiriama elektros tinklų kabeliavimui, generatoriai galėtų būti praktiška priemonė jau artimiausiu metu.
M. Sinkevičius po susitikimo su koalicijos partnerių lyderiais sakė, kad šeimos politikos finansavimas bus ne tik kitų metų biudžeto, bet ir vienas pagrindinių likusios kadencijos prioritetų. Antradienį premjeras planuoja susitikti su socialinės apsaugos ir darbo ministre Inga Ruginiene, kuri pristatys rudens sesijoje numatomą svarstyti Šeimos paketą.
„Valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga pabrėžė, kad šeimų politika išlieka vienu koalicijos prioritetų. Jo teigimu, būtina užtikrinti pakankamas šeimų pajamas gimus vaikui ir paramą pirmajam būstui. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius taip pat akcentavo demografinių problemų keliamą grėsmę valstybei.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas pranešė, kad siekiant didinti krovinių vežimą geležinkeliais ir užtikrinti prognozuojamus transportavimo įkainius bus sudaryta speciali priežiūros komisija. Susisiekimo ministerija, valstybinė „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė ir verslo atstovai pirmadienį pasirašė tai numatantį memorandumą.
Susitarimu siekiama stiprinti geležinkelių sektoriaus konkurencingumą ir padėti pramonės bei logistikos įmonėms geriau planuoti veiklą bei investicijas. Ministerija žada siekti palankesnio krovinių vežimo reguliavimo, LTG įsipareigojo konsultuotis su rinkos dalyviais ir iš anksto pranešti apie infrastruktūros bei paslaugų įrenginių įkainių pokyčius, o verslas rinktų informaciją apie įmonių lūkesčius.
„Investors’ Forum“ vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas po susitikimo su premjeru M. Sinkevičiumi teigė išgirdęs, kad valstybė biotechnologijas laiko prioritetiniu sektoriumi. Jo vertinimu, Lietuva šioje srityje gamina aukšto lygio produkciją, todėl investicijas reikėtų didinti ir siekti, kad iki 2030 metų biotechnologijų sektorius sudarytų 5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
V. Šilinskas taip pat teigė, kad Lietuva iki šiol nepakankamai pasinaudojo Europos Sąjungos (ES) parama biotechnologijoms. Pasak jo, sektoriaus plėtrą galėtų skatinti jau šalyje veikiančios įmonės, o jų pritraukti būtų galima ir daugiau.
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pirmadienį pranešė, kad po praėjusią savaitę Lietuvą nusiaubusios audros mobiliojo ryšio paslaugos visiškai atkurtos. Penktadienį tinklų veikimą jau buvo atnaujinusios „Telia“ ir „Tele2“, o naujausiais duomenimis, darbus užbaigė ir „Bitė“.
RRT nurodė, kad veikia visos šio operatoriaus bazinės stotys, o audros paveiktų klientų nebeliko. Vis dėlto dalis infrastruktūros tebėra maitinama atsarginiais energijos šaltiniais. Generatoriais šiuo metu veikia 28 bazinės stotys, kol jose bus atkurtas įprastas elektros tiekimas.
LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS
Vilniaus apygardos teismas trims mėnesiams pratęsė Š. Stepukonio suėmimą. Buvęs „BaltCap“ fondo partneris turės būti suimtas iki gruodžio 1 dienos. Teismas nusprendė, kad viešojo intereso apsauga šiuo metu pateisina laisvės apribojimą, o švelnesnės kardomosios priemonės nebūtų veiksmingos. Sprendimą galima apskųsti apeliacine tvarka.
Teisėsauga Š. Stepukonį įtaria pasisavinus 42 mln. eurų. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad daugiau nei 31 mln. eurų iš „BaltCap“ fondo įmonių pasisavintų lėšų jis galėjo pralošti Estijos kazino, 5 mln. eurų – Lietuvoje registruotoje lošimų bendrovėje, o 6 mln. eurų nesėkmingai investuoti į Vengrijoje registruotą brokerių įmonę.
Lietuvos kariuomenės atstovas Ignas Šaudys teisme pasakojo apie galimą kyšį, kuris esą buvo perduotas už palankų Lietuvos karininkų ramovės Kaune remonto darbų įvertinimą. Pernai gruodį prie Kauno „Akropolio“ iš rangovų neteisėtą dovaną gavęs kariuomenės atstovas sakė dėl to buvęs sukrėstas ir iš pradžių net tinkamai neapžiūrėjęs dovanos turinio.
Apie galimą kyšį I. Šaudys iškart informavo tarnybas – Antrąjį operatyvinį departamentą. Įvykį taip pat ėmėsi tirti Karo policija ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Kaltinimai galimos korupcijos byloje pareikšti Vilniuje registruotai statybų bendrovei „Versiculus“ ir vienam jos akcininkų Evaldui Gudynui. Kol kas jie teisme parodymų nedavė.
STT ir prokuratūra anksčiau skelbė įtariančios, kad kyšis kariuomenės atstovui galėjo būti siūlomas už palankumą vertinant bendrovės atliktus darbus pagal su Krašto apsaugos ministerija sudarytą viešojo pirkimo sutartį. Jos vertė viršija 1 mln. 287 tūkst. eurų.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
JAV kariuomenė pirmą kartą nuo liepos pabaigos smogė Iranui. JAV žiniasklaida sekmadienį pranešė, kad Larako saloje buvo atakuoti raketų paleidimo įrenginiai. Amerikiečių pareigūnas teigė, jog smūgiai buvo surengti po to, kai pastebėta, kad Irano Islamo revoliucinės gvardijos (IRGC) pajėgos rengiasi paleisti raketas su jūrinėmis minomis į Hormuzo sąsiaurį.
IRGC naujienų agentūrai „Fars“ nurodė, kad per ataką žuvo ir buvo sužeista keli žmonės, o JAV veiksmus pavadino „strategine ir lemtinga klaida“. Reaguodamas į amerikiečių smūgius, Iranas pirmadienį atakavo su JAV susijusius karinius objektus Artimuosiuose Rytuose.
IRGC teigė balistinėmis raketomis smogusi dviem JAV oro bazėms Jordanijoje ir padariusi „didelių nuostolių“. Teheranas taip pat pranešė atakavęs JAV personalą oro bazėje Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir numušęs amerikiečių droną virš Hormuzo sąsiaurio. Islamo Respublikos prezidentas Masoudas Pezeshkianas pareiškė, kad jo šaliai nėra naudinga tęsti karą su JAV.
Vokietija ketina paskelbti Rusiją atsakinga už bandymą įvykdyti diversiją Leipcigo oro uoste ir dėl to įvesti naujas sankcijas, skelbė žiniasklaida. Kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį sakė, kad Berlynas su Europos ir NATO sąjungininkais derina atsaką į rugpjūtį įvykusį incidentą, kai Leipcigo–Halės oro uoste prie Ukrainai skirto krovininio lėktuvo rastas dronas su sprogmenimis.
Vokietijos vyriausybė dar turi oficialiai patvirtinti, kas surengė incidentą, tačiau įtariama Rusija. F. Merzas šio klausimo išsamiau nekomentavo, bet teigė, kad tyrimas artėja prie pabaigos ir atsakas jau suderintas. „Politico“ bei Vokietijos leidinys „Welt am Sonntag“, remdamiesi šaltiniais, pranešė, kad artimiausiomis dienomis kancleris gali paskelbti apie Rusijos atsakomybę ir griežtesnes sankcijas.
Lenkijos vidaus žvalgybos tarnyba aiškinasi, ar gaisras kovinių dronų gamykloje galėjo būti diversija. Apie gaisrą bendrovės „WB Electronics“ gamykloje Skaržysko Kamenoje, maždaug už 150 kilometrų į pietus nuo Varšuvos, pranešta netrukus po vidurnakčio. Įmonė gamina pagrindinius dronų komponentus.
Gaisras buvo užgesintas, žmonės nenukentėjo. Lenkijos žvalgybos tarnybų koordinatoriaus atstovas spaudai teigė, kad įvykis vertinamas labai rimtai ir tiriamas, tačiau kol kas per anksti užtikrintai sakyti, jog tai buvo diversija. „WB Electronics“ yra didžiausia privati Lenkijos gynybos bendrovė ir tiekia produkciją šalies kariuomenei.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
