Rugsėjo 1-oji Valdo Adamkaus ir Almos Adamkienės šeimoje visada buvo ypatinga. Tą dieną pora kasmet minėdavo vestuvių metines – jų meilę ir bendrą gyvenimą simbolizuojančią datą. Šiemet būtų sukakę 75 metai nuo jų santuokos, tačiau jau trečius metus iš eilės prezidentas šią progą pasitinka vienas.
Adamkų santykių istorija dažnai minima kaip gebėjimo suprasti, palaikyti ir užjausti vienas kitą pavyzdys. Apie jų ryšį būtų galima parašyti ištisą knygą – pora daugelį įkvėpė savo bendryste ir artumu.
Ypatinga sukaktis
Prieš 75 metus, rugsėjo 1-ąją, Rokfordo bažnyčioje Ilinojaus valstijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, susituokė Alma ir Valdas Adamkai. Šia proga buvo pasidalyta jų vestuvių nuotraukomis bei V. Adamkaus 1971 metų rugsėjo 1 dienos dienoraščio įrašu.
Įraše pora apibūdinta kaip įkvepiantis pavyzdys, rodantis, kad meilė, bendrystė ir draugystė gali įveikti visus sunkumus. Prezidentui taip pat palinkėta sveikatos ir stiprybės.
Prie įrašo pridėtame raštelyje V. Adamkus prisiminė vieną svarbiausių jų santuokos datų. Jis rašė, kad diena Čikagoje praėjo ramiai, o po darbo išvyko į fermą. Tąkart jis minėjo 20-ąsias vestuvių metines ir pripažino, kad žodžiais sunku išreikšti bei aprašyti visas kartu patirtas laimingas dienas.
Prezidentas taip pat išreiškė viltį, kad bent maža dalimi sugebėjo Almą apdovanoti tokia laime, kokią ji pati jam dovanojo per visus jų bendro gyvenimo metus.
Jausmai užsimezgė iš pirmo žvilgsnio
V. Adamkus ne kartą yra sakęs, kad Alma buvo nepaprasta moteris, o juos siejo stiprus dvasinis ryšys, kurio neįmanoma suvaidinti. Jų pora dažnai įvardyta kaip viena gražiausių ir pavyzdingiausių Lietuvos šeimų.
Prieš kelerius metus, Renatos Šakalytės-Jakovlevos laidoje „Pasikalbėkim“, prezidentas pasakojo apie jų pažintį ir bendrą gyvenimą. Tuo metu artėjo 70-osios, jo žodžiais, palaimintosios arba dėkingumo, vestuvių metinės.
V. Adamkus tuomet teigė, kad abu buvo įprasti bendruomenės nariai, stengęsi atsakingai atlikti savo pareigas. Jis pabrėžė, jog eidamas prezidento pareigas daugiausia dėmesio skyrė žmogaus gerovei ir valstybės saugumui, o Alma jam buvo pati didžiausia pagalbininkė. Pasak jo, visur pasirodžiusi ji tinkamai atstovaudavo Lietuvai.
Prezidentas pripažino pats negalintis patikėti, kaip greitai prabėgo septyniasdešimt santuokos metų. Nors jų gyvenime netrūko sunkių akimirkų, jis teigė, kad tie metai buvo nepaprastai laimingi.
V. Adamkus pasakojo Almą pažinojęs 75 metus. Jie susitiko gimnazijoje, kurią karo nuniokotoje Vokietijoje įkūrė išeivijos pedagogai. Į Vokietiją jis atvyko iš Kauno, o Alma – iš Telšių.
Prezidentas prisiminė iš antrojo aukšto laiptais besileidžiančią merginą: geltonkasę, mėlynakę, tikrą lietuvaitę. Jis sakė, kad tai buvusi meilė iš pirmo žvilgsnio – širdyje iškart kažkas sutvinksėjo. V. Adamkus tuomet pagalvojo, kad jeigu kada nors ves, jo išrinktoji bus būtent tokia kaip Alma. Jo teigimu, septyniasdešimt santuokos metų tėra tam tikras tarpinis etapas, nes jų pažintis truko 75 metus.
