Europos Sąjungai (ES) pritaikius sankcijas prekybos tinklo „Mere“ įkūrėjams, Lietuvoje užvertos visos šio tinklo parduotuvės. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) taip pat įšaldė parduotuves valdančios bendrovės „Valientė“ lėšas. Dėl to įmonė nebegali atlikti finansinių operacijų, o dalis darbuotojų iki šiol negavo jiems priklausančio darbo užmokesčio ir neturi aiškios informacijos iš vadovybės.
Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi viena iš „Mere“ darbuotojų Diana (tikrasis vardas redakcijai žinomas). Ji teigė dar nesulaukusi jai priklausančio atlyginimo. Moteris nurodė, kad įšaldžius įmonės lėšas neaišku, kaip situacija klostysis toliau ir kada darbuotojai galės tikėtis savo pinigų.
Sankcijos darbuotojų teisių nepanaikina
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) aiškina, kad įmonei taikomos tarptautinės sankcijos savaime nepanaikina darbuotojų teisių ir garantijų.
Vis dėlto teisė į atlyginimą ir reali galimybė jį pervesti, kai darbdavio sąskaitos ar lėšos yra įšaldytos, yra atskiri klausimai. Jei mokėjimas negali būti atliktas dėl finansinių sankcijų, pirmiausia reikia nustatyti, ar konkrečiam atvejui galima taikyti teisės aktuose numatytą išimtį arba gauti leidimą atlikti mokėjimą.
Dėl tokios išimties ar leidimo darbuotojai gali kreiptis į FNTT. Motyvuotame prašyme būtina nurodyti darbuotojo banko sąskaitą, banko rekvizitus ir mokėtinos sumos dydį. Taip pat reikia pateikti darbdavio parengtus ir patvirtintus dokumentus, pagrindžiančius prašomą išmokėti atlyginimą.
FNTT nenustato, kiek pinigų darbuotojui priklauso. Tarnyba vertina, ar konkretus mokėjimas gali būti atliktas nepaisant galimų finansinių sankcijų ribojimų.
Dėl laiku negauto atlyginimo ar kitų su darbo santykiais susijusių išmokų darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją (DGK). Joje galima reikalauti ne tik nesumokėto darbo užmokesčio, bet ir delspinigių bei kitų priklausančių sumų.
Kai atlyginimas ar kitos išmokos vėluoja dėl darbdavio kaltės, o darbo santykiai dar nėra pasibaigę, kartu su pavėluota suma turi būti išmokami ir delspinigiai. Šiuo metu jie sudaro 0,1 proc. už kiekvieną vėlavimo dieną.
Vadinasi, net ir dėl sankcijų negavęs atlyginimo darbuotojas gali kreiptis į DGK, kad ši įvertintų jo teises ir priteistų priklausančias sumas.
Ar sankcijos nutraukia darbo sutartį?
Vien sankcijų pritaikymas nereiškia, kad darbuotojas netenka darbo arba jo sutartis automatiškai pasibaigia.
Jei darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti sutartyje numatyto darbo, įprastai darbuotojui turi būti skelbiama prastova. Ji turi būti tinkamai įforminta, o už šį laiką mokama Darbo kodekso (DK) nustatyta tvarka.
VDI pabrėžia, kad darbuotojas neturėtų likti neapibrėžtoje padėtyje, kai darbo nėra, tačiau neaišku, ar jis dirba, ar jam paskelbta prastova ir kaip už šį laikotarpį bus atsiskaityta.
Jeigu darbo nesuteikiama, prastova neįforminama ir atlyginimas nemokamas, darbuotojas taip pat gali kreiptis į DGK. Komisijos galima prašyti nustatyti, ar laikotarpis, kai dėl nuo darbuotojo nepriklausančių aplinkybių nebuvo suteiktas darbas, turi būti pripažintas prastova, ir priteisti už jį priklausantį darbo užmokestį bei kitas sumas.
Darbuotojas gali pats nuspręsti nutraukti darbo santykius, tačiau pasirinktas sutarties nutraukimo pagrindas lemia taikomas garantijas ir išeitinę išmoką.
Jei paskelbta prastova trunka ilgiau nei 30 kalendorinių dienų iš eilės, darbuotojas gali turėti teisę nutraukti sutartį pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, apie tai darbdavį įspėjęs prieš 5 darbo dienas. Tokiu atveju mokama 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o dirbusiam trumpiau nei vienus metus – 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Teisė nutraukti sutartį tuo pačiu DK 56 straipsnyje numatytu pagrindu gali atsirasti ir tuomet, kai visas priklausantis darbo užmokestis nemokamas du mėnesius iš eilės ar ilgiau. Apie sprendimą taip pat reikia įspėti darbdavį prieš 5 darbo dienas, o darbuotojui priklauso įstatyme nustatyta išeitinė išmoka.
Tačiau jei sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių pagal DK 55 straipsnį, išeitinė išmoka nemokama.
Kas žinoma apie įšaldytas „Mere“ lėšas?
Po ES sankcijų „Svetofor Group“ įkūrėjams ir bendrasavininkams FNTT įšaldė bendrovės „Valientė“, Lietuvoje valdančios „Mere“ parduotuves, lėšas.
Tarnyba taip pat įšaldė bendrovių „Litproduktai“ ir „Next Logistic“ lėšas. FNTT duomenimis, į ES sankcijų sąrašą įtrauktam Rusijos verslininkui Sergejui Šnaideriui netiesiogiai priklauso 79 proc. „Valientės“ akcijų ir po 74,87 proc. „Litproduktai“ bei „Next Logistic“ akcijų.
S. Šnaideris į ES sankcijų sąrašą įtrauktas dėl to, kad, kaip skelbė Latvijos Finansinės žvalgybos tarnyba, materialiai arba finansiškai remia veiksmus, pažeidžiančius ar keliančius grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenumui ir nepriklausomybei.
Įtraukus asmenį į ES sankcijų sąrašą, jo arba jo kontroliuojamų subjektų lėšos ir ekonominiai ištekliai turi būti įšaldomi.
Anksčiau skelbta, kad „Valientės“ akcijas perėmė Ispanijoje registruota bendrovė „Vigalight“. LRT skelbtais Ispanijos registro duomenimis, 79 proc. jos akcijų priklauso S. Šnaideriui, 15 proc. – Andrejui Veikulainenui, o 6 proc. – Valerijui Jakovlevui.
„Valientės“ pajamos pernai išaugo 16,2 proc. ir siekė 75,8 mln. eurų. Tuo metu grynasis pelnas sumažėjo 14,2 proc. – iki 1 mln. eurų.
Bendrovė Lietuvoje veikia nuo 2019 metų, o pirmosios „Mere“ parduotuvės šalyje pradėjo veikti 2020 metais. 2025 metų pabaigoje Lietuvoje buvo 22 šio tinklo parduotuvės.
