Nubrozdintas kelis, po susidūrimo žaidžiant krepšinį atsiradusi mėlynė ar po nesėkmingo nusileidimo skaudanti čiurna – į kūno kultūros pamokas sugrįžusiems vaikams nedidelių traumų gali pasitaikyti dažniau. Dažniausiai pakanka tinkamos pirmosios pagalbos ir kelių dienų poilsio, tačiau, „Camelia“ vaistininkės Indrės Šulskytės teigimu, svarbu įsitikinti, kad iš pažiūros nedidelė trauma nėra rimtesnė.
Po kritimo, paslydimo ar susidūrimo vaikas gali teigti besijaučiantis gerai ir norėti toliau sportuoti, nors skausmas ar tinimas kartais atsiranda tik vėliau. Reikėtų stebėti, ar jis gali įprastai judinti sužeistą ranką ar koją ir atsistoti ant jos. Jei skausmas stiprėja, judesiai labai riboti arba galūnė atrodo neįprastai, ją turėtų apžiūrėti medikai.
Po smūgio pirmiausia padės vėsinimas
Krentant ar atsitrenkus dažniausiai pažeidžiami minkštieji audiniai. Dėl smulkių kraujagyslių pažeidimo gali atsirasti mėlynė ir tinimas, o sužeista vieta tampa skausminga bei jautri. Pirmosiomis valandomis ją galima vėsinti šaltu kompresu arba į audinį įvyniotu daugkartiniu geliniu kompresu, laikant jį iki maždaug 20 minučių.
Labai šalto daikto nereikėtų dėti tiesiai ant odos, nes taip galima papildomai pažeisti jautrią vietą. Ūmios traumos pradžioje taip pat nerekomenduojama jos šildyti ar masažuoti. Jei vieta tinsta, svarbiau ją tausoti, vėsinti, o sužeistą ranką ar koją, kai įmanoma, laikyti šiek tiek pakeltą.
Vaistinėje tokiais atvejais galima įsigyti daugkartinių šaldančių kompresų ar elastinių tvarsčių. Jei vaikui skauda, skausmą malšinantis preparatas turėtų būti parinktas atsižvelgiant į jo amžių, svorį ir sveikatos būklę. Vaikams dažniausiai vartojami paracetamolio arba ibuprofeno preparatai, tačiau jų forma, stiprumas ir dozė parenkami individualiai pagal amžių ir svorį.
Patempimą nuo rimtesnės traumos atskirti ne visada paprasta
Raiščiai ar raumenys gali būti patempti staigiai pakeitus bėgimo kryptį, netinkamai nusileidus po šuolio ar kryptelėjus pėdą. Tokiais atvejais dažniausiai skauda ir tinsta galūnė, sunkiau juda sąnarys arba vaikas negali įprastai priminti kojos.
Kryptelėjus čiurną vaiko nereikėtų raginti dar kartą pabėgti ir tikrinti, ar skausmas praeis. Fizinę veiklą būtina nutraukti, sužeistą vietą vėsinti ir leisti jai pailsėti. Elastinis tvarstis gali prilaikyti pažeistą vietą, tačiau jis neturi būti stipriai suveržtas. Jei pirštai pradeda tirpti, šalti ar keičia spalvą, tvarstį reikia atlaisvinti.
Medicininės pagalbos reikėtų kreiptis, jei skausmas ar tinimas stiprėja, vaikas negali atsistoti ant sužeistos kojos, galūnę sunku pajudinti arba ji atrodo deformuota.
Nubrozdintą kelį būtina tinkamai išplauti
Nubrozdinimai – dar viena dažna aktyvių vaikų trauma. Nedidelę žaizdą pirmiausia reikia kruopščiai nuplauti švariu tekančiu vandeniu ir pašalinti matomus nešvarumus. Kraujuojančią vietą galima prispausti švaria marle ar tvarsčiu. Kraujavimui sustojus, žaizdą reikėtų uždengti tinkamo dydžio pleistru arba steriliu tvarsčiu.
Jei žaizda užteršta, dėl jai tinkamos antiseptinės priemonės galima pasitarti vaistinėje. Ne kiekvienas namuose turimas dezinfekcinis skystis tinka atvirai žaizdai, nes odai ar paviršiams dezinfekuoti skirti preparatai gali būti netinkami. Vandenilio peroksidas taip pat neturėtų būti laikomas universalia žaizdų valymo priemone, nes gali dirginti gyjančius audinius. Dažnai nedidelį nubrozdinimą pakanka gerai nuplauti vandeniu ir tinkamai uždengti.
Namų vaistinėlėje verta turėti sterilių marlės tamponėlių, tvarsčių, skirtingų dydžių pleistrų ir žaizdoms skirtą antiseptinę priemonę. Daug judantiems vaikams gali praversti geriau prisitvirtinantys arba vandeniui atsparūs pleistrai.
Žaizdą reikia stebėti. Didėjantis paraudimas ar patinimas aplink ją, stiprėjantis skausmas ir pūliai gali rodyti infekciją. Medicininės pagalbos reikia, jei žaizda gili, smarkiai kraujuoja ir kraujavimo nepavyksta sustabdyti, joje įstrigęs svetimkūnis, sutrikęs sužeistos vietos jutimas ar judėjimas.
Po smūgio į galvą vaiką būtina stebėti atidžiau
Smūgis į galvą gali įvykti susidūrus su kitu vaiku, kamuoliu ar nukritus. Net jeigu matomas tik nedidelis guzas, svarbu įvertinti ne vien išorinį sužeidimą, bet ir vaiko savijautą.
Po tokios traumos vaiko nereikėtų iš karto grąžinti į fizinę veiklą. Bent pusdienį reikėtų stebėti, ar neatsiranda galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, neįprastas mieguistumas, koordinacijos ar elgesio pokyčiai. Tai, kad sutrenktos vietos skausmas sumažėjo, dar nereiškia, kad pavyko išvengti rimtesnės traumos.
Skubios pagalbos reikia, jei vaikas prarado sąmonę, jį sunku pažadinti, prasidėjo traukuliai, sutriko kalba, pusiausvyra ar regėjimas, atsirado galūnių silpnumas arba kitų ryškių neurologinių simptomų.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
