KARŠTOS NAUJIENOS
Gyvenimo būdas

Pigmentinės dėmės gali slėpti daugiau nei saulės pėdsakus: kada būtina sunerimti

Po vasaros ant veido, rankų, dekoltė ir kitų saulės veikiamų kūno vietų gali išryškėti ne tik įdegis, bet ir tamsesnės dėmelės. Kai kurios jų laikui bėgant pašviesėja, tačiau kitos išlieka ir tuomet, kai vasara jau baigėsi.

Specialistai paaiškino, kokios pigmentinės dėmės gali atsirasti, kuo jos skiriasi nuo strazdanų, kokios priežiūros priemonės gali būti naudingos ir kokiais atvejais odos pokyčius reikėtų parodyti gydytojui.

Pigmentaciją lemia ne vien ultravioletiniai spinduliai

Hiperpigmentacija – tai būklė, kai tam tikrose odos vietose susidaro daugiau melanino, todėl atsiranda tamsesni plotai arba netolygus odos atspalvis. BENU vaistinės Sveikos odos instituto ekspertė Ramunė Uosienė teigia, kad melaninas natūraliai saugo odą nuo ultravioletinių spindulių, tačiau kai jo gamyba kai kuriose vietose suaktyvėja, atsiranda pigmentinių dėmių.

R. Uosienė pasakoja, kad pigmentacija dažnai tampa pastebimesnė po vasaros. UV spinduliai melanocitus – pigmentą gaminančias ląsteles – veikia kaip ilgalaikis stimulas. Be to, odos pokyčiai ne visuomet išryškėja iškart: dėl tarsi odos „atminties“ vasarą patirtas UV poveikis gali būti pastebimas tik po kelių savaičių ar rudenį, kai įdegis pradeda blukti, o patamsėjusios vietos lieka.

Vis dėlto saulė nėra vienintelė pigmentacijos priežastis. Jai įtakos gali turėti nėštumas ir hormonų pokyčiai, odos uždegimai, po aknės likę pėdsakai, kai kurie vaistai, genetinis polinkis bei natūralus senėjimas.

Kaip atskirti strazdanas nuo pigmentinių dėmių?

Strazdanos ir pigmentinės dėmės dažnai supainiojamos, tačiau skiriasi ne tik jų išvaizda, bet ir atsiradimo priežastys. Strazdanos paprastai būna paveldimos, išryškėja dar vaikystėje, yra smulkios, šviesiai arba kiek tamsiau rudos. Dažniausiai jos simetriškai išsidėsto ant nosies, skruostų, pečių ar rankų.

Vasarą strazdanos dėl saulės tampa ryškesnės, o šaltuoju sezonu dažnai pašviesėja arba beveik išnyksta. Tuo metu pigmentinės dėmės dažniausiai atsiranda suaugus, po ilgesnio saulės poveikio, hormoninių pokyčių, nėštumo, odos uždegimų ar vartojant tam tikrus vaistus. Jos paprastai būna didesnės, aiškesnių ribų ir nesumažėja vien tik sumažėjus saulės poveikiui. Laikui bėgant tokios dėmės gali dar labiau patamsėti ar padidėti.

Šlakai, melazma ir po uždegimo likęs patamsėjimas

REVÙ CLINIC dermatologas Jokūbas Liutkus aiškina, kad šlakai, arba saulės sukeltos pigmentinės dėmės, dažniausiai būna plokščios, rusvos ar rudos, pavienės ir aiškiai apibrėžtos.

Melazma – kitokia hiperpigmentacijos forma. Tai lėtinė ir linkusi atsinaujinti liga, pasireiškianti didesniais, netaisyklingos formos rusvais plotais. Jie dažnai simetriškai atsiranda kaktoje, skruostuose ir viršutinės lūpos srityje. Melazmos išsivystymui reikšmės turi genetinis polinkis, ultravioletinė spinduliuotė ir hormoniniai veiksniai, tokie kaip nėštumas ar hormoninių kontraceptikų vartojimas. Liga gali išlikti ilgai, todėl jos kontrolei reikalinga ilgalaikė priežiūra.

Dar viena galima būklė – použdegiminė pigmentacija. Tai odos patamsėjimas, liekantis po spuogų, kitų bėrimų, nudegimų ar kitokio uždegimo. Tokios dėmės atsiranda būtent tose vietose, kur anksčiau buvo pažeista oda.

Kokie pokyčiai turėtų paskatinti kreiptis į gydytoją?

Pasak J. Liutkaus, dauguma pigmentacijos atvejų nėra pavojingi sveikatai, tačiau ikivėžiniai pakitimai ar odos vėžys taip pat gali būti panašūs į įprastą pigmentinę dėmę.

Diagnozei nustatyti dermatologo kabinete atliekama dermatoskopija, o kai kuriais atvejais prireikia ir histologinio tyrimo. Gydytojui ypač svarbu parodyti naują ir neįprastą dėmę arba tokią, kuri didėja, keičia formą ar spalvą, tampa asimetriška, įgauna nelygius kraštus ar kelis atspalvius. Dermatologas tai vadina „bjauriojo ančiuko“ požymiu – kai vienas darinys išsiskiria iš kitų ant kūno esančių darinių.

Prieš šalinant pigmentaciją lazeriu ar kitomis estetinėmis procedūromis ją būtina tinkamai diagnozuoti. Pirmiausia reikia nustatyti, kas gydoma, ir tik tuomet pasirinkti būdą pigmentacijai mažinti. J. Liutkus teigia praktikoje susiduriantis su atvejais, kai nenustatyta melazma buvo gydoma agresyviomis lazerio procedūromis, o vėliau pigmentacija dar labiau išryškėjo.

Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
REAKCIJOSKaip jums šis straipsnis?