Antradienio naktį Kauno ir Vilniaus apylinkių gyventojus pažadino telefonuose pasirodę įspėjimai apie pastebėtą droną. Vėliau pavojus buvo atšauktas, kai NATO naikintuvams pavyko aparatą sunaikinti. Vis dėlto daliai žmonių rytas prasidėjo su nerimu ir slogia nuotaika – tokie įvykiai verčia svarstyti, kas lauktų panašiai situacijai pasikartojus.
Drono paieška rugsėjo 15 dieną (nuotr. Paulius Peleckis/BNS, Skirmantas Lisauskas/BNS, stop kadras, BNS)
Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) pranešė, kad dronas buvo numuštas netoli Pratkūnų kaimo Kaišiadorių rajone. Vėliau NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas informavo, jog aparatas į Lietuvos teritoriją atskrido iš Baltarusijos.
Tai ne pirmas į Lietuvą įskridęs dronas. Nors kiekvienu tokiu atveju gyventojai gauna perspėjimus, incidentai vis tiek sustiprina nesaugumo jausmą. Todėl naujienų portalas tv3.lt priminė ankstesnį pokalbį su psichologu, psichoterapeutu ir portalo psichika.eu įkūrėju Edvardu Šidlausku. Jis paaiškino, iš kur kyla nerimas ir kokie būdai gali padėti jį sumažinti.
Baimę sustiprina informacijos trūkumas
Psichologo teigimu, kai žmonėms stinga aiškios informacijos, jų vaizduotė pradeda kurti įvairius paaiškinimus. Nežinomybė palieka erdvės klaidingoms interpretacijoms, o šios gali paskatinti įtampą, nerimą ir net paniką.
E. Šidlausko teigimu, kuo daugiau pateikiama aiškių, objektyvių ir skaidrių faktų, tuo mažiau lieka vietos baimę kurstančioms prielaidoms.
Pasak jo, pirmiausia pajutus nerimą svarbu prisiminti, kad mintys nėra faktai. Jas reikėtų įvertinti kritiškai, nes žmogus dažnai linkęs patikėti savo mintimis vien todėl, kad jos kyla jo galvoje. Tačiau tai tėra bandymas paaiškinti aplinkinį pasaulį, kuris ne visada būna tikslus.
Psichologas siūlo savęs paklausti, ar egzistuoja realūs įrodymai, patvirtinantys patį blogiausią scenarijų.
Jo manymu, jeigu būtų prasidėjęs puolimas, jis tęstųsi: į Lietuvą skristų ne vienas, o daugiau dronų, galbūt sieną kirstų šimtai jų, taip pat būtų galima pastebėti tankus ar kitą karinę techniką. Kadangi to nevyksta, situacija labiau primena pavienį atsitiktinį įvykį.
Ką daryti, kai nerimas nepraeina?
E. Šidlauskas ragina savo baimes patikrinti logika ir nepasikliauti vien pirmuoju įspūdžiu. Jeigu nusiraminti nepavyksta, tai gali reikšti, kad žmogaus emocinė būsena tarsi „užstrigo“. Tokiu atveju, pasak jo, pagalbos galima kreiptis į psichologą.
Dėmesį nuo nerimą keliančių minčių taip pat gali padėti nukreipti paprasti veiksmai:
- sutelkti dėmesį į kūno pojūčius;
- išgerti kavos arba arbatos;
- nueiti po šaltu dušu ar kitu būdu pakeisti dėmesio kryptį.
Svarbu mintis nuo bauginančių scenarijų grąžinti prie realių pojūčių ir kasdienių veiksmų.
Psichologas taip pat pataria nepaversti naujienų sekimo nenutrūkstamu procesu. Nuolatinis informacijos tikrinimas, kol paaiškės, kad grėsmės nėra, gali žmogų įtampoje išlaikyti visą parą ar net kelias dienas.
Jo teigimu, reikėtų riboti gaunamos informacijos kiekį, dėmesį skirti pozityviems dalykams, kūno pojūčiams, kasdieniam gyvenimui ir savo reikalams.
Nors incidentas Varėnos rajone sukėlė daug diskusijų, psichologas ragina išlaikyti ramybę ir aplinkybes vertinti racionaliai. Pavieniai neaiškios kilmės įvykiai savaime dar nerodo realios grėsmės, o pernelyg stiprus įsitraukimas į baimę gali pakenkti labiau nei pats incidentas.
