Europos Sąjungos valstybės narės turėtų glaudžiau bendradarbiauti žvalgybos srityje, geriau saugoti kritinę infrastruktūrą ir efektyviau išnaudoti ES žvalgybos analizės ir situacijų centro (INTCEN) galimybes, reaguodamos į Rusijos keliamas hibridines grėsmes.
ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas tai pareiškė Strasbūre vykusioje Europos Parlamento diskusijoje apie Rusijos hibridinį karą. Apie tai praneša „Ukrinform“ korespondentas.
K. Kallas: Rusijos taktika skiriasi, tačiau grėsmė išlieka bendra
K. Kallas teigė, kad Maskva savo veikimo būdus pritaiko prie konkrečios šalies. Vienur ji manipuliuoja informacija ir mėgina paveikti rinkimus, kitur rengia fizines atakas. Pasak jos, taikiniais tampa karinė infrastruktūra, viešasis transportas ir kiti kritinės svarbos objektai.
ES vyriausioji įgaliotinė pabrėžė, kad bendros žvalgybos pastangos turi apimti visą Rusijos hibridinio karo priemonių spektrą. Dėl to, jos vertinimu, valstybių keitimasis žvalgybos informacija yra itin svarbus. K. Kallas paragino ES šalis aktyviau bendradarbiauti ir kuo geriau naudotis INTCEN.
Ji taip pat sakė, kad Rusijai ilgainiui bus sunku slėptis už dviprasmybės. K. Kallas aiškino, jog Maskva šią taktiką ilgą laiką naudojo kaip ginklą, tačiau aiškus atakų šaltinio įvardijimas apsunkina Rusijos galimybes nuslėpti savo vaidmenį. Be to, tai padeda Europos gyventojams suprasti tokių išpuolių pobūdį.
Pasak jos, todėl buvo ypač reikšmingi Vokietijos atliktas tyrimas, viešai įvardyti atakos kaltininkai ir skaidrus informavimas po išpuolio Leipcige. K. Kallas taip pat priminė, kad liepos mėnesį ES valstybės kartu atskleidė, jos žodžiais, Rusijos saugumo tarnybos FSB kibernetinę agresiją Europoje. Ji pabrėžė, kad tokie veiksmai turi tapti sistemingi.
Europa raginama nepasiduoti bauginimui
K. Kallas paragino europiečius nepasiduoti Kremliaus mėginimams juos įbauginti. Jos teigimu, Vladimiro Putino hibridinės atakos siekia išgąsdinti Europos visuomenes, jas paralyžiuoti ir paskatinti abejoti. Būtent toks, pasak jos, yra Rusijos tikslas.
Ji pabrėžė, kad baimė neturėtų lemti Europos sprendimų. K. Kallas paragino reaguoti užtikrintai ir imtis konkrečių veiksmų prieš tokio pobūdžio išpuolius.
Pareiškimas nuskambėjo po kelių naujų hibridinių incidentų Europoje per ankstesnes 48 valandas. Rusijos fregata į Danijos sraigtasparnį paleido signalines raketas, NATO naikintuvai Lietuvos oro erdvėje numušė Rusijos droną, o Lenkijoje iš vandens telkinio buvo ištrauktas dar vienas priešiškas bepilotis orlaivis. Netoli Ukrainos ir Lenkijos sienos taip pat buvo užpultas keleivinis traukinys.
Vokietijoje tuo metu tebetiriami įtariami sabotažo bandymai ir išpuoliai prieš logistikos centrus bei kritinę infrastruktūrą.
Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, žiniasklaida nurodė, kad ES svarsto stiprinti savo žvalgybos centrą ir gerinti duomenų mainus tarp valstybių narių.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
