Praūžusi audra išryškino dar vieną valstybės problemą. Beveik ketverius metus politikai ir tarnybų vadovai tvirtina besirengiantys įvairioms krizėms bei vadinamajai dienai X, tačiau šįkart paaiškėjo, kad valstybė sunkiai susitvarko net su stichijos padariniais. Šimtai tūkstančių gyventojų tebėra be elektros, genda maisto produktai, o kai kuriems žmonėms trūksta ir vandens.
Audra ne tik išvertė medžius, apgadino kelius ir gyventojų turtą – ji tapo savotišku realiu valstybės pasirengimo išbandymu. Nuo karo Ukrainoje pradžios institucijos ir tarnybos rengia planus, kaip reaguotų į įvairias krizes ir kaip veiktų Lietuva, jei ateitų diena X. Savaitgalio įvykiai parodė, kokia yra tikroji padėtis.
Elektros tiekimo atkūrimas daliai žmonių gali užtrukti iki savaitės pabaigos. Daugelyje vietų sutriko mobilusis ryšys ir internetas, o kai kuriems gyventojams nepavyko prisiskambinti net bendruoju pagalbos numeriu 112.
Audra išryškino nepasirengimą dienai X
Gyventojai susidūrė ir su vandens, vaistų bei maisto trūkumu. Įprastas traukinių eismas taip pat dar nėra visiškai atkurtas. Visa tai leidžia klausti, ar institucijos iš tiesų pasirengusios dienai X.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad audros poveikis tam tikra prasme gali būti siejamas su galima krizės situacija. Anot jo, ypač panašių padarinių galėtų kilti sutrikus elektros tiekimui.
Pirmadienį dėl tarnybų nepasirengimo krizėms viešai atsiprašė premjeras Mindaugas Sinkevičius. Jis apgailestavo, kad audros padariniai tokie dideli ir jų nepavyko pašalinti per vieną dieną, todėl darbai užtruks.
Kitą dieną problemas pripažino ir už šalies civilinę saugą atsakingas vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas. Jis sakė, kad valstybė ruošiasi dienai X, tačiau audra esą parodė spragas net pasirengime vadinamajai dienai A. Ministro teigimu, didelių problemų gali sukelti ir keli nuvirtę medžiai bei stiprus vėjas, o jų padariniai jaučiami visą savaitę.
Civilinei saugai numatyta papildomų lėšų
Šiemet civilinei saugai stiprinti iš gynybos fondo skirta 35 mln. eurų. Be to, prieš tris mėnesius Vyriausybė savivaldybėms skyrė dar 150 mln. eurų, kurių dalis taip pat turi būti panaudota šioje srityje.
M. Katelynas pripažino, kad spragų yra daug ir jas būtina pašalinti, tačiau tam reikalingas finansavimas. Ministras tikisi, jog civilinė sauga ir pasirengimas bus stiprinami palaipsniui.
Kazlų Rūdos meras, kritikavęs prezidentą dėl to, kad šis neparodė dėmesio nuo audros nukentėjusiems žmonėms ir išvyko į Ukrainą, kreipėsi pagalbos į kariuomenę. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patikino, kad kariuomenė pasirengusi padėti.
Reaguodamas į situaciją, M. Katelynas teigė nesigilinęs į konkrečią Kazlų Rūdos savivaldybės padėtį, tačiau perspėjo dėl skuboto valdžios kaltinimo po kiekvienos stichinės nelaimės. Jo nuomone, reikėtų vertinti ir tai, ar vietos valdžia buvo pasirengusi, nors tokio masto stichijas numatyti bei joms pasiruošti sudėtinga.
Kyla klausimų dėl kritinės infrastruktūros apsaugos
Vis dėlto, jei net audrai pasirengti sunku, kyla dar didesnis klausimas, kaip Lietuva elgtųsi realaus karinio puolimo atveju.
L. Kasčiūnas sakė negirdėjęs vidaus reikalų ministro pareiškimo apie per krizę išmoktas pamokas ir tolesnius veiksmus.
Dar didesnės krizės grėsmė, palyginti su audra, gali būti visai šalia. Ukrainoje prezidentas Gitanas Nausėda pakartojo, kad Rusijos išpuolio prieš Lietuvą tikimybė yra labai didelė, ypač kalbant apie kritinės infrastruktūros objektus.
TV3 Žinios praėjusią savaitę skelbė, kad Lietuvoje rimčiau saugomi vos 5 objektai, nors kritinės infrastruktūros šalyje yra daug. Vilniaus miesto elektrinės, kaip skelbta, praktiškai nesaugomos – jose budi tik privačių apsaugos bendrovių darbuotojai.
