Diskusijos dėl galimo degalų, ypač dyzelino, akcizo mažinimo Lietuvoje neslūgsta. Kaip pavyzdys dažnai minima Lenkija, tačiau ekonomistai įspėja, kad toks sprendimas degalų kainas galėtų sumažinti tik nežymiai, o valstybei kainuotų brangiai.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjosi „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Vilniaus universiteto docentas Andrius Jaržemskis.
Akcizo sumažinimas rinkoje būtų menkai pastebimas
A. Jaržemskis teigė, kad akcizo dalis degalų kainoje yra per mažas svertas, kad reikšmingai pakeistų situaciją. Jo vertinimu, rinkai labiau įtaką daro maždaug 50 centų kainos pokytis, o akcizo mažinimas galėtų lemti tik 5 ar 7 centų atpigimą.
Pasak docento, dyzelino kainos problema aktuali ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai. Dyzeliną naudoja ne vien gyventojai – didelę jo vartojimo dalį sudaro komercinis transportas, ypač sunkvežimiai ir autobusai.
Logistikos įmonės, brangstant degalams, gali didesnes išlaidas perkelti savo klientams. Dėl to brangsta paslaugos, o galiausiai už pabrangusį dyzeliną netiesiogiai sumoka parduotuvės, pramonė ir galutinis vartotojas.
Privatus automobilio savininkas tokios galimybės neturi. Jei bako pripildymas kainuoja daugiau, jam tenka atsisakyti dalies kitų išlaidų.
Už akcizo mažinimą tektų susimokėti visiems
I. Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad akcizų politikos keitimas nėra paprastas sprendimas. Vertinant kaimyninių šalių veiksmus matyti, kad jos bando riboti kainų, kurias lemia išoriniai ir importuojami veiksniai, augimą. Tačiau tokias priemones galiausiai finansuoja visi mokesčių mokėtojai.
Ekonomistės teigimu, prieš priimant sprendimą reikėtų apsispręsti, ar Lietuva pasirengusi tokiai „kovai“ ir ar dėl jos sutiktų atsisakyti dalies kitų viešųjų paslaugų finansavimo. Fiskalinės drausmės ribos, anot jos, jau pasiektos, todėl nei šiemet, nei kitais metais biudžeto deficitui didinti beveik nėra erdvės.
Taip pat reikėtų įvertinti, ar degalų kainų mažinimas yra ta sritis, dėl kurios visi mokesčių mokėtojai turėtų prisidėti. Tiek akcizo, tiek pridėtinės vertės mokesčio mažinimas, kaip daroma Lenkijoje, yra horizontalus sprendimas: jis brangiai kainuoja biudžetui, o naudą gauna visi ekonomikos dalyviai, taip pat ir tie, kuriems tokios nuolaidos galbūt nereikia.
I. Genytė-Pikčienė pripažino, kad toks sprendimas turi argumentų ir „už“, ir „prieš“, tačiau šiuo metu esama ir kitų svarbių prioritetų.
Lietuva, būdama maža valstybė, papildomai susiduria su problema, kad dalis įmonių degalus pilasi kaimyninėse šalyse. Dėl to prarandami ne tik degalų pardavimai Lietuvoje, bet ir su jais susiję mokesčiai. Todėl, pasak ekonomistės, reikėtų įvertinti, kiek Lietuva gali ir nori konkuruoti su kaimynėmis bei kiek yra pajėgi siekti tokios konkurencijos pergalių.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai kiekvieną darbo dieną pateikiami laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
