Dar praėjusią žiemą atrodė, kad Europos Sąjunga jau atsikratė priklausomybės nuo rusiškų dujų ir prisitaikė prie naujos energetikos realybės. Rusiją kaip pagrindinę tiekėją pakeitė Jungtinės Valstijos ir Norvegija, o 2026–2027 metų žiemos išvakarėse buvo tikimasi mažesnių kainų, augančios paklausos ir atsigaunančios Europos pramonės. Vis dėlto netikėtai dujų ėmė trūkti visame pasaulyje.
Įprastai vasarą gamtinės dujos atpinga, todėl Europos šalys tuo metu kaupia atsargas artėjančiam šildymo sezonui. Iki spalio pabaigos ES požeminėse saugyklose paprastai būna sukaupta apie 100 mlrd. kubinių metrų dujų. Tai sudaro maždaug pusę žiemos paklausos ir apie 25–30 proc. viso Europos Sąjungos poreikio šildymo sezono metu, nes saugyklos iki galo neištuštėja.
Šiemet situacija kitokia: žiema artėja, tačiau dujos neatpigo. Rugpjūčio pradžioje saugyklos buvo užpildytos rekordiškai menkai – maždaug 60 proc., arba kiek mažiau nei 60 mlrd. kubinių metrų. Ekspertai mano, kad ES nustatyto 90 proc. užpildymo tikslo iki lapkričio 1-osios, o kraštutiniu atveju – iki gruodžio 1-osios, pasiekti nepavyks. Jei žiema bus šalta, tai gali lemti staigų kainų augimą ir naują energetikos krizę, skelbia BBC.
Tokiu scenarijumi džiaugiasi Kremliaus specialusis atstovas Kirilas Dmitrijevas. Jis teigė, kad energetinė krizė ES kils dėl pačios Sąjungos kaltės. Prie savo įrašo jis pridėjo saugyklų užpildymo grafiką ir Džono Snou iš serialo „Sostų karai“ GIF, kuriame frazę „žiema artėja“ pakeitė žodžiai „sąskaitos artėja“, tikėtina, turėdamas omenyje europiečių dujų ir elektros išlaidas.
Vis dėlto šįkart Rusija gali nebūti tiesioginė krizės priežastis. Pagrindiniu veiksniu įvardijamas Jungtinių Valstijų ir Izraelio karas su Iranu.
Karas Artimuosiuose Rytuose sutrikdė Europos pasirengimą
Kolumbijos universiteto energetikos ekspertė Anne-Sophie Corbeau pažymi, kad vasarą įprastai rinkoje būna ramiau, tačiau šis sezonas tapo išimtimi.
Jos vertinimu, geriausiu atveju iki šildymo sezono pradžios saugyklos bus užpildytos 70–80 proc. Švelni žiema didelių problemų nesukeltų, tačiau šaltas, apniukęs ir nevėjuotas laikotarpis galėtų sukelti rimtų sunkumų.
Dujų kaupimo tempai atsilieka ne tik nuo pastarųjų metų, kai Rusijos agresijos Ukrainoje akivaizdoje ES valstybės buvo įpareigotos siekti 90 proc. saugyklų užpildymo. Tyrimų centro „Bruegel“ skaičiavimai rodo, kad dabartinis tempas yra dar mažesnis nei 2016–2021 metų laikotarpiu, kuris laikomas gana sėkmingu.
Praėjusią žiemą pirkėjai tikėjosi, kad Europa jau išmoko veikti be rusiškų dujų ir ateityje susidurs su mažesnėmis kainomis.
2026 metų sausį, nors žiema buvo šalta, o atsargų lygis – nedidelis, dujos kainavo apie 30–35 eurus už megavatvalandę – panašiai kaip 2025 metų sausį. Ši kaina buvo didesnė už prieš karą fiksuotus 20 eurų, tačiau Europos vartotojams išliko pakeliama.
Buvo manoma, kad dujos vėliau pigs. Jei anksčiau kainos nekilo dėl pilnų saugyklų ir šiltos žiemos, tai praėjusią žiemą jos nesumažėjo dėl šalčio ir išeikvotų atsargų.
Be to, du didžiausi pasaulio suskystintųjų gamtinių dujų gamintojai – JAV ir Kataras – planavo didinti tiekimą. Kataras metų pabaigoje turėjo pradėti eksploatuoti naują megagamyklos liniją Ras Lafane, todėl rinkoje buvo tikimasi perteklinės pasiūlos, o tai atsispindėjo kainose.
Dėl šių lūkesčių Europos pirkėjai neskubėjo pildyti požeminių saugyklų ir laukė, kad vasarą dujos atpigs. Tačiau, prasidėjus karui Artimuosiuose Rytuose, padėtis pasikeitė.
Dujų pasiūlą mažina karas, karščiai ir auganti paklausa
Kovo pradžioje prasidėjus Irano bombardavimams, dujų kainos Europoje, sekdamos naftos rinką, pakilo iki maždaug 50 eurų už megavatvalandę. Vėliau Irano atsakomieji smūgiai sunaikino 17 proc. Ras Lafano komplekso pajėgumų. Šis kompleksas pagamina 20 proc. visų pasaulio suskystintųjų dujų.
Nors po to įvykusios trumpos paliaubos sumažino naftos kainas, dujos beveik neatpigo. Šiuo metu Europoje jos kainuoja apie 60 eurų už megavatvalandę.
Anne-Sophie Corbeau aiškina, kad, skirtingai nei naftos rinkoje, dujų sektoriuje nėra strateginių atsargų, kurios galėtų sušvelninti pasiūlos sutrikimus.
Dėl karo Persijos įlankoje prarastą naftos kiekį Vakarų šalys nusprendė kompensuoti rinkai išleisdamos 400 mln. barelių iš rezervų. Nors bendri nuostoliai viršijo 1 mlrd. barelių, naftos kainos sumažėjo, kai Ormūzo sąsiauris vėl buvo atvertas.
Dujų rinkoje tokio mechanizmo nėra. Joje kainos daug labiau priklauso nuo tuo metu esančio pasiūlos ir paklausos balanso, o būtent šioje srityje dabar kyla problemų.
Situaciją dar labiau sunkina vasaros karščiai ir potencialiai rekordinis El Ninjo. Prasidėjus karui buvo tikimasi, kad Azija suvartos mažiau dujų, tačiau didelė kaitra ir intensyvesnis oro kondicionierių naudojimas lėmė priešingą rezultatą – paklausa regione išaugo.
Ar Europa išvengs naujos krizės?
Kol tęsiasi karas su Iranu, Europos energetikos padėtis išlieka neapibrėžta. Oksfordo energetikos tyrimų instituto ekspertai pabrėžia, kad situacija gali pasikeisti labai greitai.
Jų vertinimu, ateities sandorių kainos rodo, jog sausį dujos gali būti pigesnės nei dabar. Todėl rinkos dalyviams kyla klausimas, ar verta vasarą brangiau pildyti saugyklas, jei žiemą dujų būtų galima įsigyti rinkoje.
Europos energetikos reguliuotojų institucija ACER, prižiūrinti energetikos sektorių visose 27 ES valstybėse, taip pat mano, kad padėtis gali išlikti valdoma. Per pastaruosius metus Sąjunga gerokai išplėtė suskystintųjų dujų importo ir pakartotinio dujinimo terminalų pajėgumus.
ACER teigimu, šie pajėgumai galėtų kompensuoti nepakankamą požeminių saugyklų užpildymą, tačiau tik tuo atveju, jei suskystintųjų dujų pasiūla bus pakankama.
Taigi svarbiausias klausimas yra kaina. Jei karas su Iranu baigsis, karščiai atslūgs ir neatsiras naujų tiekimo sutrikimų, Europa žiemą gali įveikti be didesnių problemų. Tačiau priešingu atveju rizika išlieka didelė.
Anne-Sophie Corbeau sistemą vadina itin nestabilia. Ji neatmeta įvairių scenarijų: Ukrainos sprendimo susprogdinti Rusijos dujotiekius į Turkiją ar „Jamal-SPG“ objekto sutrikimų, taip pat galimo uragano Jungtinėse Valstijose, kuris galėtų sumažinti eksportuojamų suskystintųjų dujų kiekį. Tokie įvykiai, jos teigimu, dujų kainas galėtų pasiųsti smarkiai aukštyn.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
