Vasaros pabaigoje pievas, pakeles ir apleistus laukus dažnai užlieja ryški geltona spalva. Nors šie augalai gali atrodyti dekoratyviai, kai kuriais atvejais tai būna invazinės rykštenės, sparčiai plintančios ir keliančios grėsmę Lietuvos biologinei įvairovei.
- Kanadinė rykštenė (Solidago canadensis L.);
- aukštoji rykštenė (Solidago altissima L.);
- didžioji rykštenė (Solidago gigantea Aiton).
Tačiau paprastoji rykštenė (Solidago virgaurea L.) yra vietinė Lietuvos rūšis. Ji natūraliai auga pievose, miškuose ir pamiškėse, todėl jos naikinti nereikia, nurodoma Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos pranešime.
Į Lietuvą atkeliavo kaip dekoratyviniai augalai
Visos trys invazinėmis laikomos rykštenės kilusios iš Šiaurės Amerikos. Į Europą jos buvo atvežtos dėl ryškiai geltonų žiedų ir ilgo žydėjimo, todėl pradžioje augintos kaip dekoratyviniai augalai.
Vėliau rykštenės ištrūko iš gėlynų ir pradėjo sparčiai plisti natūraliose buveinėse. Dabar jų galima rasti beveik visoje Lietuvoje – apleistuose laukuose, pakelėse, pamiškėse, prie vandens telkinių ir kitose atvirose vietose.
Augdamos jos išstumia kitus augalus
Invazinės rykštenės pasižymi dideliu gyvybingumu. Jos plinta ir sėklomis, ir požeminiais šakniastiebiais, taip pat keičia natūralių buveinių struktūrą.
Ypač didžioji rykštenė išaugina tankų šakniastiebių tinklą. Dėl to ji gali suformuoti beveik vientisus sąžalynus, kuriuose kitoms augalų rūšims lieka vis mažiau vietos.
Šie augalai taip pat sunaudoja daug dirvožemyje esančių maisto medžiagų ir gali pakeisti jo savybes.
Vienas ūglis gali subrandinti iki 20 000 sėklų
Rykštenių plitimą skatina ne tik šakniastiebiai, bet ir didelis sėklų kiekis. Vienas kanadinės rykštenės ūglis gali subrandinti daugiau kaip 10 000, o kartais – net iki 20 000 sėklų. Jas vėjas gali nunešti dideliais atstumais.
Todėl vos keli nepašalinti augalai per kelerius metus gali išplisti ir suformuoti didelius sąžalynus.
Kaip atskirti invazines rykštenes?
Nors visų rykštenių žiedai geltoni, invazines rūšis nuo paprastosios galima atskirti pagal augalo išvaizdą. Invazinės rykštenės:
- dažniausiai užauga iki 2 metrų;
- turi didelius, plačius ir svyrančius šluotelės formos žiedynus;
- paprastai auga dideliais plotais.
Paprastoji rykštenė dažniausiai auga pavieniui arba nedidelėmis grupėmis. Jos žiedynas yra siauresnis ir kompaktiškesnis, o pati rūšis priklauso natūraliai Lietuvos florai.
Žmogui jos ne tokios pavojingos kaip Sosnovskio barščiai
Invazinės rykštenės nelaikomos tokiomis pavojingomis žmogui kaip Sosnovskio barščiai. Vis dėlto gausiai žydėdamos jos paskleidžia daug žiedadulkių, kurios jautresniems žmonėms gali sukelti alergines reakcijas.
Ką daryti pastebėjus invazinių rykštenių?
Ryškiai geltonai žydintys augalai gali atrodyti patraukliai, tačiau kanadinę, aukštąją ir didžiąją rykštenes būtina kontroliuoti. Tuo metu paprastoji rykštenė yra vietinė rūšis, svarbi natūralių ekosistemų įvairovei, todėl jos naikinti nereikėtų.
Pastebėtus invazinių rykštenių plotus galima registruoti Invazinių rūšių informacinėje sistemoje INVA: https://inva.biip.lt.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
