Arbata populiari ne tik Jungtinėje Karalystėje – ją itin mėgsta ir japonai. Japonijoje yra viena iš vadinamųjų mėlynųjų zonų – vietovių, kuriose neįprastai daug žmonių sulaukia 100 metų ar daugiau, rašo getsurrey.co.uk.
Skelbiama, kad šioje Japonijos mėlynojoje zonoje 72,3 proc. gyventojų žaliąją arbatą geria kasdien. Šiame gėrime gausu polifenolių – stiprių antioksidantų, siejamų su apsauga nuo įvairių ligų ir lėtesniu smegenų senėjimu.
Mėlynosiomis zonomis vadinami pasaulio regionai, kuriuose, palyginti su kitomis vietovėmis, gyvena daugiau šimtamečių ir rečiau sergama lėtinėmis ligomis. Manoma, kad tam įtakos gali turėti vietos gyventojų mitybos bei gyvenimo būdo įpročiai.
Norint kai kuriuos iš jų pritaikyti savo gyvenime, nebūtina persikelti į Sardiniją ar Graikijai priklausančią Ikarijos salą – tai dvi iš penkių rašytojo Dano Buettnerio išpopuliarintų mėlynųjų zonų.
Juodoji arbata taip pat siejama su nauda
Jungtinėje Karalystėje ypač mėgstama juodoji arbata taip pat gali būti naudinga sveikatai.
Į ją įpylus pieno, įbėrus cukraus ar pridėjus kitų priedų, maistinė vertė sumažėja, tačiau pati juodoji arbata siejama su geresne širdies sveikata. Joje esančios medžiagos gali padėti mažinti cholesterolio kiekį, o flavonoidai siejami su mažesne širdies ligų rizika.
Arbata įtraukta ir į septynis mokslo pagrįstus mitybos patarimus, kuriais pasidalijo sveikatos ekspertas Timas Spectoras. Jo teigimu, tam tikri mitybos pokyčiai gali reikšmingai prisidėti prie ilgesnio gyvenimo ir ilgesnio sveikų metų laikotarpio.
Apie sveiką mitybą T. Spectoras kalbėjosi tinklalaidėje su mitybos tyrėja Sarah Berry.
S. Berry teigė, kad atsisakius daugeliui įprastos mitybos ir ją pakeitus net sulaukus 40 metų, gyvenimo trukmę esą būtų galima pailginti 10 metų.
Ekspertai išskyrė ir kavą bei kitus gėrimus
S. Berry atkreipė dėmesį, kad 18 proc. amerikiečių suvartojamų kalorijų tenka gėrimams. Todėl, jos manymu, būtent šioje srityje įpročius pakeisti gali būti gana paprasta.
T. Spectoras pabrėžė galimą žaliosios arbatos, mačios, juodosios arbatos ir įprastos kavos naudą žarnyno sveikatai.
Jo teigimu, vien iš žarnyno mikroorganizmų galima nustatyti, ar žmogus geria kavą. Mokslininkai aptiko bakteriją Lawsonibacter, kuri itin glaudžiai susijusi su kavos vartojimu.
T. Spectoras aiškino, kad ši bakterija yra labai specifinė – minta tik kava. Net jei žmogus kavos negeria, nedidelis Lawsonibacter kiekis gali išlikti žarnyne ir laukti, kol jis išgers puodelį kavos. Tuomet bakterijos kiekis smarkiai padidėja.
Ekspertas tai pavadino išskirtiniu reiškiniu, nes pirmą kartą konkretus mikrobas taip aiškiai susietas su konkrečiu maisto produktu.
Pieno vartojimą siūlo riboti
T. Spectoras taip pat rekomendavo į mitybą įtraukti kombučios, tačiau rinktis tokią, kurioje yra mažiau cukraus, ir kefyro.
O pieno, jo patarimu, reikėtų vengti arba vartoti nedideliais kiekiais. Ekspertas taip pat perspėjo, kad avižų pienas nebūtinai yra toks sveikas pasirinkimas, kaip dažnai manoma.
Jo teigimu, visi turimi įrodymai rodo, kad tai nėra sveikas gėrimas. Tai gali būti ypač aktualu žmonėms, jautriau reaguojantiems į cukrų.
