KARŠTOS NAUJIENOS
Aktualijos

Imigrantų tema įžiebė aštrią diskusiją: Juškaitė suskaičiavo, kuo užsieniečiai naudingi Lietuvai

J. Juškaitė savo mintimis apie E. Mildažytės pasisakymą pasidalijo „Facebook“ platformoje. Įrašą ji sutiko perduoti ir naujienų portalo tv3.lt skaitytojams.

Įvertino užsieniečių naudą

Reaguodama į E. Mildažytės žodžius, J. Juškaitė svarstė, kur link krypsta viešoji diskusija, kai žmonės pradedami vadinti ne žmonėmis, o „invazinėmis rūšimis“.

Jos teigimu, iš viešojoje erdvėje kilusios diskusijos gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvą užplūdo iš kitur atvykę žmonės, neturintys kito tikslo, kaip tik islamizuoti šalį, panaikinti Marijos žemės titulą, perimti lietuvių darbus ir paveikti ekonomiką.

J. Juškaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad daugumos į Lietuvą atvykusių migrantų buvimo šalyje nelemia tarptautinės konvencijos. Pasak jos, išskyrus tarptautinę apsaugą turinčius pabėgėlius, kitus migrantus Lietuva galėtų išsiųsti iš šalies, jei ne kitą dieną, tai per metus.

Ji teigė nemananti, kad tokiu atveju Lietuvai grėstų Europos Sąjungos sankcijos ar tarptautinis pasmerkimas, o žmogaus teisių gynėjai neprieštarautų sprendimui neįsileisti ekonominių migrantų.

J. Juškaitė klausė, ar užsienio studentai nepadeda Lietuvos universitetams uždirbti daugiau pajamų, mokėti dėstytojams didesnius atlyginimus ir investuoti į studijų kokybę.

Ji taip pat priminė sudėtingą Lietuvos demografinę padėtį. Kai kurie demografai skaičiuoja, kad per kelis dešimtmečius ne lietuviai gali sudaryti nuo penktadalio iki ketvirtadalio šalies gyventojų. Pasak J. Juškaitės, tai susiję ne su siekiu geranoriškai užpildyti tuščias sodybas ar miestus, o su tuo, kad ateityje gali trūkti žmonių, kurie prižiūrėtų senjorus ir mokėtų mokesčius valstybei.

Įraše taip pat pabrėžiama, kad Europa, kaip ir JAV, traukiasi, o teigiamą gyventojų prieaugį Europoje jau kurį laiką pavyksta išlaikyti tik dėl migracijos. Be jos, J. Juškaitės teigimu, žemyne kasmet gyventojų sumažėtų maždaug 1,3 mln.

Į diskusiją ji pažvelgė ir ironiškai, sakydama, kad išvarius migrantus neliktų žmonių, kurie važiuodami naudotųsi telefonais, nebekiltų avarinių situacijų ir nereikėtų matyti barzdotų vyrų prie „Toyota Prius“ automobilių.

Edita Mildažytė išsakė savo požiūrį

E. Mildažytė savo įraše pasakojo apie situaciją kelyje, kai, jos teigimu, tamsiaodis barzdotas vairuotojas „Toyota Prius“ automobiliu važiavo prieš eismą ir, žiūrėdamas į mobiliajame telefone esančią programėlę, jos nepastebėjo.

Pasak jos, netrukus priešais automobilį nuo dviračio nukrito dviratininkas su mėlyna kuprine. Iš jos išbyrėjo daiktai, o burną dengęs vežikas susirinko užsakytą maistą ir sudėjo jį atgal į termokrepšį, nors šis buvo pabuvęs prie balos.

E. Mildažytė klausė, iš kur į Lietuvą atvyksta tokie žmonės ir kas juos pakvietė, jei jie nemoka kalbos, neturi įgūdžių ir nesiorientuoja aplinkoje.

Ji taip pat kėlė klausimą, kokią ekonominę naudą šaliai teikia maistą išvežiojantys žmonės ir per programėles iškviečiamų automobilių vairuotojai. E. Mildažytės vertinimu, jie keičia net Lietuvos eismo kultūrą.

Savo teiginius ji palygino su invazinėmis rūšimis gamtoje. E. Mildažytė priminė Sosnovskio barštį, kuris iš Sovietų Sąjungos laikų buvo įvežtas ir propaguotas kaip pašaras kolūkiams, tačiau vėliau paaiškėjo, kad augalas yra nuodingas.

Ji taip pat paminėjo pajūrinę zundą, iš pradžių fotografų vertintą dėl išvaizdos ir taisyklingų formų, tačiau vėliau paaiškėjo, kad šis invazinis augalas stelbia trapią pajūrio florą.

E. Mildažytė rašė ir apie muilinę guboją, kuri anksčiau buvo saugoma, o šiandien raginama išrauti su šaknimis, taip pat apie lubinus, kuriais kadaise buvo gerinamos dirvos, bet dabar juos tenka naikinti, kad jie neišplistų ir neužgožtų kitų augalų.

Įraše taip pat paminėti kormoranai, baltieji garniai ir invaziniai vėžiai. E. Mildažytė pabrėžė, kad agresyvi invazinė rūšis, patekusi į naują aplinką, prisitaiko ir gali nustelbti vietines rūšis.

Jos teigimu, iš pradžių keli egzotiški augalai gali kelti susižavėjimą, tačiau vėliau jie pajėgūs pakeisti visą ekosistemą. E. Mildažytė taip pat nurodė, kad europiečiai kuria programas, skirtas vietinėms, autentiškose vietose išlikusioms ir lėtai besidauginančioms rūšims išsaugoti.

Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
REAKCIJOSKaip jums šis straipsnis?