Vasarą kavinės ir restoranai paprastai sulaukia daugiau klientų, tačiau šių metų birželis sektoriui buvo netikėtas – maitinimo įmonių apyvarta, palyginti su geguže, sumažėjo 2,5 proc. Tuo metu mažmeninės prekybos įmonių apyvarta ūgtelėjo 0,3 proc. Ekspertai sako, kad tokią situaciją lėmė ne tik permainingi orai, bet ir atsargesnis gyventojų išlaidavimas.
Nors birželį rezultatai buvo prastesni nei gegužę, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta padidėjo 6,6 proc. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pabrėžia, kad vieno mėnesio kritimas savaime nereiškia, jog žmonės staiga nustojo lankytis kavinėse.
Restoranams nepalankūs ir šalčiai, ir karščiai
Maitinimo verslas yra itin priklausomas nuo sezono bei oro. Žiemą apyvarta paprastai būna mažiausia, o pavasarį, atsidarius lauko terasoms ir atšilus orams, klientų padaugėja. Gegužė šiemet buvo palanki, tačiau birželio viduryje stojo neįprasti šalčiai, o mėnesio pabaigoje užklupo karščiai.
Pasak Ž. Maurico, abu kraštutinumai restoranams gali būti nepalankūs. Per didelius karščius žmonės dažniau renkasi gamtą ir maistą perka parduotuvėse, o atvėsus orams daugiau laiko praleidžia namuose. Vis dėlto, jo vertinimu, apie visos vasaros rezultatus bus galima spręsti tik sulaukus liepos ir rugpjūčio duomenų.
Tačiau vien orai situacijos nepaaiškina. Maitinimo įstaigų atstovai pastebi, kad klientai į restoranus ateina, bet užsakymus renkasi atsargiau.
Klientų prie staliukų tiek pat, o sąskaitos mažesnės
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė teigia, kad žmonės dažniau renkasi pigesnius patiekalus, užsisako mažiau gėrimų, o vietoje viso vyno butelio neretai renkasi tik taurę. Kai kurie lankytojai net dalijasi vieną porciją dviese.
Todėl restorano klientų skaičius nebūtinai sumažėja, tačiau vieno staliuko sąskaita tampa mažesnė. Ž. Mauricas panašią tendenciją mato ir bendrose gyventojų išlaidose: maitinimo įstaigoms tenkanti mažmeninės prekybos apyvartos dalis, neįskaičiuojant degalų, nuo maždaug 4–5 proc. Lietuvai stojant į Europos Sąjungą išaugo iki beveik 11 proc. 2023 metais. Panaikinus lengvatinį PVM tarifą, ši dalis sumažėjo ir dabar nesiekia 10 proc.
Šiemet padėtis stabilizavosi, tačiau ankstesnis augimas nebesitęsia. Nors gyventojų pajamos didėjo, kartu brango ir apsilankymai restoranuose. Dėl to žmonės nebūtinai jaučia, kad gali sau leisti daugiau. Pasak Ž. Maurico, pajamų pakanka, tačiau gyventojai atidžiau sprendžia, kam jas išleisti.
Rudenį maitinimo sektoriui gali tekti vėl kelti kainas
Vasarą restoranus gelbsti lauko terasos, turistai ir kelionės, tačiau sezonui pasibaigus šie pranašumai išnyksta. E. Šiškauskienė sako, kad verslas baiminasi, jog pasibaigus vasarai grįš ankstesni sunkumai.
Ar meniu kainos iš karto bus perrašytos rugsėjį ar spalį, priklausys nuo atlyginimų, produktų, energijos ir degalų kainų. Ž. Mauricas šiam rudeniui prognozuoja gana stabilią padėtį: tikimasi, kad restoranų pajamos augs sparčiau nei išlaidos. Vis dėlto ilgesniu laikotarpiu kaštų spaudimas, jo manymu, išliks, todėl kainos greičiausiai bus didinamos, nors galbūt lėčiau. Tai reikštų, kad klientų galimybės išleisti daugiau nepagerėtų ar net susilpnėtų.
Dėl augančių sąnaudų LVRA rudenį ketina vėl kelti mažesnio PVM tarifo maitinimo sektoriui klausimą. Asociacija tikisi, kad tokia lengvata padėtų verslams lengviau padengti išlaidas. Tačiau Ž. Mauricas pabrėžia, jog mažesnis PVM nebūtinai sumažintų meniu kainas – greičiausiai jos tiesiog didėtų lėčiau, nei didėtų be lengvatos.
Ekonomistas taip pat atkreipia dėmesį, kad maistą namuose pasigaminti tampa paprasčiau. Karšto oro gruzdintuvės, virtuvės prietaisai, paruoštų ingredientų pristatymas ir dirbtinis intelektas leidžia greičiau pasigaminti gana kokybišką maistą, todėl daliai žmonių vakarienė restorane tampa ne tokia būtina.
Didesnės pajamos nukeliauja ne vien į restoranus
Ž. Maurico teigimu, gyventojai daugiau išleidžia ne maistui skirtoms prekėms. Tam įtakos turi ir tai, kad šių prekių kainos neaugo taip stipriai, taip pat žmonės gavo pinigų iš antrosios pensijų pakopos. Aktyvi išlieka ir būsto rinka: įsigijus būstą dažnai tenka pirkti baldus, buitinę techniką ar elektroniką.
Todėl papildomi 50 ar 100 eurų gali būti išleisti ne vakarienei mieste, o didesniam pirkiniui. Vis dėlto maitinimo įstaigų apyvarta šiemet nemažėja: birželį žmonės kavinėse ir restoranuose išleido beveik 13 proc. daugiau nei prieš metus, o gegužę metinis augimas siekė apie 15 proc. Dalį šio padidėjimo sudaro pakilusios kainos, todėl didesnė apyvarta nebūtinai reiškia didesnį parduotų patiekalų kiekį ar didesnį pelną.
Atostogos užsienyje mažina išlaidas Lietuvos kurortuose
Restoranų rezultatus veikia ir tai, kur gyventojai renkasi atostogauti. E. Šiškauskienė nurodo, kad kai kurie asociacijos nariai prastesnius rezultatus pajuto dar pavasarį, o viešbučių užimtumas kai kur sumažėjo maždaug 4–10 proc.
Po pandemijos išaugęs vietinis turizmas dabar silpnėja – lietuviai vėl dažniau renkasi užsienio šalis. Jeigu atostogoms skirta vos savaitė, dalis žmonių nenori rizikuoti, kad ją teks praleisti dėl prastų Lietuvos orų. Asociacijos vertinimu, išvykstančių lietuvių srautas padidėjo maždaug 10–12 proc.
Tai reiškia, kad pinigai, kurie galėtų būti išleisti Palangoje, Druskininkuose ar kituose Lietuvos kurortuose, iškeliauja į užsienį. Kita vertus, jeigu poilsiautojai jau atvyko į kurortą, lietus restoranams gali būti naudingas: prastu oru žmonės vis tiek ieško vietos pavalgyti ir daugiau laiko praleidžia kavinėse.
Užpildyta salė dar negarantuoja pelno
Restoranų finansinę padėtį lemia ne tik klientų skaičius ar apyvarta, bet ir veiklos sąnaudos. Per metus išaugo darbuotojų, produktų, tiekimo bei kitos išlaidos. Kadangi maitinimo sektoriui reikia daug darbuotojų, ypač juntamas atlyginimų augimas. Pakėlus mažiausiai uždirbančių darbuotojų algas, didesnio atlygio tikisi ir kiti darbuotojai.
Verslas galėtų kompensuoti brangimą didindamas patiekalų kainas, tačiau tuomet dalis klientų dar labiau ribotų išlaidas. E. Šiškauskienė pabrėžia, kad patiekalai turėtų kainuoti dar daugiau, bet verslai supranta, jog tokiu atveju dalis jų gali tapti nebeperkama.
Todėl didesnė suma kasoje neparodo, kiek pinigų restoranas iš tiesų uždirbo. Jei kartu smarkiai išaugo atlyginimų, produktų ir kitų sąskaitų kaštai, pelnas gali nepadidėti. LVRA prezidentė nurodo, kad restoranų pelningumas yra vienas mažiausių – maždaug 1–4 proc.
