Europos Sąjungai planuojant milijardinį finansavimą biotechnologijų investicijoms, Lietuva ketina konkuruoti dėl paramos dideliems vaistų, ypač antibiotikų, gamybos projektams. Tai po susitikimo su premjeru ir „Investors’ Forum“ atstovais pirmadienį teigė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Jo teigimu, Ekonomikos ir inovacijų ministerija koordinuos procesą, kurio metu bus atrinkti ir detaliai parengti vadinamieji gigaprojektai. Vėliau Lietuva galėtų teikti paraiškas dėl būsimų Europos Sąjungos paramos priemonių.
E. Grikšas pabrėžė, kad biotechnologijos ES laikomos prioritetine sritimi, taip pat dėl Europos saugumo. Žemynas priklauso nuo trečiųjų šalių tiekėjų, kai kalbama apie vaistus, retų ligų gydymą ir antibiotikus, todėl kuriami finansavimo mechanizmai, skirti paskatinti verslą bei pramonę įgyvendinti tokius projektus. Prie jų, ministro teigimu, turėtų prisidėti ir nacionalinė valstybė.
Ministras nurodė, kad pirmasis Biotechnologijų aktas numato apie 10 mlrd. eurų finansavimą prioritetiniams biotechnologijų sektoriams. Tarp galimų krypčių jis išskyrė vaistų ir antibiotikų gamybą, kur Lietuva, jo vertinimu, turi reikiamų pajėgumų.
Prieš teikiant projektus reikėtų įvertinti konsorciumų ir visos ekosistemos galimybes, taip pat aiškiai apibrėžti verslo, akademinės bendruomenės ir viešojo sektoriaus vaidmenis. Tokiems didelės apimties projektams Lietuva tikisi pritraukti užsienio investuotojų.
„Investors’ Forum“ vadovas Vytautas Šilinskas teigė, kad su ministerija reikės aptarti konkrečius projektus ir siekti Lietuvoje įgyvendinti bent porą gigaprojektų. Jo vertinimu, kiekvieno jų vertė galėtų siekti šimtus milijonų eurų, o investicijos būtų skirtos gamyklų statybai.
Pasak V. Šilinsko, kai kurios įmonės jau svarsto galimybę investuoti Lietuvoje į vaistų gamybą, tačiau konkretūs projektai kol kas neviešinami. Jis atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjungoje, regis, liko tik viena antibiotikų gamykla.
„Investors’ Forum“ vadovas tokios gamybos atkūrimą Europoje siejo su tiekimo saugumu. COVID-19 pandemija parodė, kad krizės metu šalys gali nebesidalyti būtinomis priemonėmis, todėl panaši problema su antibiotikais sukeltų rimtų padarinių. Jo teigimu, viena iš naujų gamyklų galėtų atsirasti Lietuvoje.
Į tokius projektus, V. Šilinsko manymu, galėtų investuoti ir Lietuvos, ir užsienio verslas. Jis pabrėžė, kad biotechnologijos taps viena iš ES prioritetinių sričių, todėl Lietuva turi iš anksto pasiruošti pritraukti numatomas lėšas.
Siekiama, kad 2030 metais biotechnologijų sektorius sudarytų 5 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Šiuo metu jo dalis yra mažesnė nei 3 proc.
E. Grikšas pabrėžė, kad šiam tikslui nepakaks vien startuolių plėtros. Nors jie kuria aktualius, kartais analogų neturinčius produktus, didesnį poveikį BVP gali užtikrinti aplink stambius rinkos dalyvius susiformavusios ekosistemos.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
