Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose vykusi Žolinės šventė lankytojus subūrė ne tik dėl augalų, bet ir dėl tradicijų, kūrybos bei sveikatai skirtų žolelių. Kai kurie žmonės iš renginio išsinešė pačių sukurtus gėlių paveikslus, turėsiančius priminti šią dieną.
Vilnietė Aneta pasakojo pasigaminusi dekoraciją, kurią planuoja išdžiovinti ir pasikabinti kambaryje kaip šventės prisiminimą.
Nuo seno rugpjūtį žmonės stengėsi išsaugoti tai, ką užaugino gamta: derlių atidėdavo žiemai, žolynus pindavo į puokštes, o bendrystės akimirkas išsaugodavo prisiminimuose.
Žolinė Lietuvoje siejama su derliaus padėka
Etnologės Gražinos Kadžytės teigimu, Žolinė simbolizuoja darną tarp žmogaus ir gamtos bei džiaugsmą dėl subrendusio derliaus, sužaliavusių augalų, vaisių ir sėklų.
Kalendoriuje ši diena vadinama Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilme. Lietuviškoje tradicijoje per šimtmečius ji susiliejo su derliaus palaiminimu, padėka ir vasarą sužydėjusių augalų pagerbimu.
G. Kadžytė aiškino, kad Žolinės puokštė sujungia senąjį derliaus pašventinimo ritualą su šiandienos papročiais.
Šiuolaikinėse puokštėse atsiranda ir naujų augalų. Šiemet Vilniaus universiteto Botanikos sodo parodos išskirtiniu augalu tapo ežiuolė.
VU Botanikos sodo atstovė Aida V. Dobkevičiūtė ją pavadino kvapniųjų ir dekoratyvių augalų parodos karaliene.
Kairėnuose vykusiame renginyje lankytojų laukė dešimtys žolininkų, paskaitos, ekskursijos ir praktinės dirbtuvės. Pasak A. V. Dobkevičiūtės, viena svarbiausių Žolinės tradicijų yra žolinėti kartu, o su specialistais tai daryti dar įdomiau.
Dalis lankytojų į šventę atėjo ieškodami konkrečiai jiems tinkamų vaistažolių. Rūta pasakojo siūlanti mišinius, kurių kiekvieną sudaro keliolika skirtingų žolelių, todėl pirkėjai gali pasirinkti pagal savo poreikius.
Rūta į renginį atsivežė mamos ūkyje pagal jos receptūras paruoštus mišinius. Tuo metu prie kito stalo žmonės ieškojo augalo, galinčio tapti kavos alternatyva.
Vieno vaistažolių fabriko vadovas teigė, kad pagal vaistinių augalų vartojimą lietuviai yra vieni Europos lyderių. Pasak jo, žolelės taip pat turi savo populiarumo bangas.
„Švenčionių vaistažolių“ direktorius Elmantas Pocevičius sakė, kad neseniai buvo išaugęs susidomėjimas kanapėmis, tačiau vėliau jis sumažėjo. Dabar, jo teigimu, į madą grįžo pelynas – kartus augalas, Lietuvoje žinomas nuo seno. Nors pelynas nėra skanus, žmonės jį renkasi dėl sveikatai priskiriamos naudos.
Pastarosiomis savaitėmis, anot prekybininkų, daugiau dėmesio sulaukia ir ciberžolė.
Tačiau jau ne pirmus metus pirkėjai aktyviai domisi gauromečiu. Iš Nemenčinės kilęs Martynas pasakojo, kad šį augalą renka savo žemėje Nemenčinės apylinkėse.
Gaurometį Martynas iš pradžių rinko sau. Maždaug prieš dešimtmetį jis pradėjo mokytis augalą tinkamai paruošti ir fermentuoti, o vėliau asmeninis susidomėjimas peraugo į pagrindinę veiklą.
