Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) apskundė Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimą pateikti duomenis, susijusius su visuomeninio transliuotojo portale paskelbto straipsnio rengimu. LRT teigimu, ši informacija gali atskleisti žurnalisto informacijos šaltinį.
Kaip penktadienį pranešė LRT, teisėsaugos institucijos domėjosi 2026 metų liepos 12 dieną portale paskelbtu straipsniu „14-metės skundas dėl priekabiavimo sulaukė darbuotojų pastabos: rengiasi per seksualiai“. Buvo prašoma pateikti duomenis apie publikacijos inicijavimą, informacijos gavimo aplinkybes ir kitus su straipsnio rengimu susijusius faktus.
Vėliau LRT gavo Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimą, kurį patvirtino Šiaulių apylinkės teismas. Jame reikalaujama perduoti visą informaciją, teisėsaugos vertinimu, reikalingą atliekamam ikiteisminiam tyrimui.
LRT mano, kad toks reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su žurnalisto šaltinio konfidencialumo atskleidimu. Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta, kad teismas gali įpareigoti atskleisti informacijos šaltinį arba taikyti priemones, kuriomis siekiama jį nustatyti, tik priėmęs motyvuotą sprendimą. Tokia priemonė galima, kai ji būtina dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų ir kai reikiamos informacijos neįmanoma gauti kitais būdais arba tokios galimybės jau išnaudotos.
LRT portalo vyriausiasis redaktorius Mindaugas Jackevičius teigė, kad LRT pripažįsta teisėsaugos pareigą tirti galimas nusikalstamas veikas ir įstatymų nustatyta tvarka bendradarbiauja. Vis dėlto, jo vertinimu, žurnalistų šaltinių apsauga yra viena esminių nepriklausomos žiniasklaidos garantijų, todėl LRT gins žurnalistus ir jų surinktą medžiagą, kol nebus aiškaus, įstatymuose numatyto ir pakankamai pagrįsto pagrindo šaltiniui atskleisti.
Jis taip pat pabrėžė, kad priverstinis šaltinio atskleidimas yra kraštutinė priemonė, Lietuvos istorijoje taikyta vos kelis kartus. Tokie sprendimai, pasak M. Jackevičiaus, gali būti pateisinami tik išimtinėmis aplinkybėmis – kai kyla itin svarbus visuomenės interesas ir nėra kitų galimybių gauti reikalingą informaciją. LRT vertinimu, šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta.
Savo skunde LRT prašo Šiaulių apygardos teismo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjos rezoliuciją, kuria pritarta prokuratūros nutarimui susipažinti su dokumentais ir informacija. Taip pat prašoma panaikinti patį prokuratūros nutarimą.
Visuomeninis transliuotojas nurodo, kad sprendžiant dėl galimo šaltinio atskleidimo turi būti įvertintos visos įstatyme numatytos sąlygos. Tarp jų – priemonės būtinybė ir proporcingumas bei galimybė reikalingus duomenis gauti kitais būdais. LRT pabrėžia, jog šaltinių apsauga būtina siekiant užtikrinti visuomenės teisę gauti informaciją apie viešojo intereso klausimus.
LRT taip pat remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kurioje nuosekliai pabrėžiama, kad žurnalistų šaltinių apsauga yra viena pagrindinių spaudos laisvės sąlygų. Teismas ne kartą yra nurodęs, jog nesant tokios apsaugos šaltiniai gali būti atgrasinti nuo pagalbos žiniasklaidai informuojant visuomenę viešojo intereso temomis. Todėl šaltinio atskleidimas, LRT teigimu, galimas tik tada, kai tai pateisina svarbesnis viešasis interesas ir tik išskirtiniais atvejais.
Skunde taip pat nurodoma, kad sprendimą priėmusi teisėja rezoliucijoje apsiribojo žodžiu „Sutinku“ ir nepateikė jokių motyvų.
LRT teigimu, nebuvo surengtas žodinis bylos nagrinėjimas. Į jį nebūtų pakviesti LRT atstovai ir žurnalistas, kurio surinkta informacija susijusi su nagrinėjamu klausimu, todėl jie neturėjo galimybės pateikti savo argumentų.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
