Trakų rajono meras Andrius Šatevičius pareiškė, kad nei viešas, nei politinis spaudimas nepakeis savivaldybės sprendimo dvi lenkiškas mokyklas reorganizuoti į skyrius.
Jo teigimu, rajono vaikų švietimas neturėtų būti naudojamas kaip politinių pareiškimų ar kovų priemonė. Meras ketvirtadienį feisbuke pabrėžė, kad sprendimas dėl mokyklų pertvarkos teismuose buvo įvertintas ir pripažintas teisėtu, todėl dėl politinio spaudimo jis nebus keičiamas.
A. Šatevičius teigė besitikintis, kad pastarųjų dienų pasisakymai atsirado dėl nepakankamai išsamiai įvertintos situacijos, o ne dėl bandymo politiniais pareiškimais paneigti galiojančius sprendimus ir teismų išvadas.
Meras akcentavo, kad dėl šio klausimo pradėti teisminiai ginčai baigėsi savivaldybės naudai. Pasak jo, Lietuva yra teisinė valstybė, todėl savivaldybė vykdo priimtus teismų sprendimus ir kartu laikosi visų teisės aktuose nustatytų tautinių mažumų išimčių bei garantijų.
A. Šatevičius taip pat paragino valstybės institucijas, jeigu jos mato geresnį sprendimą, nepolitizuoti situacijos, o jį priimti ir prisiimti atsakomybę.
Meras pabrėžė, kad Senųjų Trakų ir Paluknio mokyklos nebus uždaromos. Mokiniai ir toliau galės mokytis gimtąja kalba, ugdymo programos nesikeis, o mokiniai bei mokytojai liks tose pačiose patalpose. Keisis tik įstaigų administravimo modelis.
Sprendimas sulaukė bendruomenių ir politikų kritikos
BNS skelbė, kad Trakų rajono savivaldybė dar 2022 metais nusprendė Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinę mokyklą ir Paluknio Longino Komolovskio gimnaziją reorganizuoti į skyrius. Jos būtų prijungtos atitinkamai prie Trakų gimnazijos ir Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijos.
Tokiam sprendimui pasipriešino mokyklų bendruomenės, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai ir Lenkijos politikai. Jie sprendime įžvelgė diskriminaciją ir teigė, kad dėl pertvarkos nepatogumų gali patirti mokiniai bei mokytojai.
Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys yra sakęs, kad susidariusi padėtis kenkia Lietuvos ir Lenkijos santykiams. Seimo pirmininkas Juozas Olekas šią savaitę paragino savivaldybę dar kartą apsvarstyti mokyklų pertvarką.
Vasarį A. Šatevičius tvirtino, kad savivaldybė patiria spaudimą nesilaikyti įstatymų ir išsaugoti abi lenkakalbes mokyklas. Jis buvo pasiūlęs Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai šias įstaigas perimti.
Mero teigimu, sprendimą mokyklas paversti skyriais lėmė mažėjantis mokinių skaičius, augančios jų išlaikymo išlaidos ir neatitikimas galiojantiems teisės aktams.
Praėjusiais mokslo metais Lietuvoje veikė 57 gimnazijos, kuriose ugdymas vyko tautinių mažumų kalba. Lenkų kalba buvo mokoma 29 gimnazijose, o dalyje mokyklų mokyta lenkų ir rusų kalbomis.
Trečiadienį Vyriausybė leido Vilniaus, Šalčininkų, Trakų ir Švenčionių rajonuose mažinti mokinių skaičių tautinių mažumų mokyklose ir vienintelėse rajono lietuviškose mokyklose.
Pagal pakeitimus, jeigu tokia mokykla yra vienintelė vietovėje, nuo rugsėjo baigiamosiose klasėse mokinių skaičių bus galima sumažinti nuo 12 iki aštuonių. Taip pat mokinių skaičius mokykloje galės būti mažesnis nei 60.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
