Staigus potvynis Nepale nusinešė daugiau nei 670 žmonių gyvybių, o dingusiųjų sąrašas išaugo beveik iki 3 tūkstančių. Tarp be žinios esančiųjų – viena lietuvė, keliavusi su piligrimų grupe, ir daugiau nei 30 turistų iš Latvijos.
Gelbėjimo operacija Nepale tęsiasi, tačiau kartu vis aiškiau matomas didžiulis stichijos mastas. Tuo metu Kinijoje informacija apie katastrofą, ypač apie jos padarinius aneksuotame Tibete, yra ribojama – pranešama, kad režimas cenzūruoja vaizdo įrašus ir informaciją apie potvynio pasekmes.
Vietovėse, kuriose dar prieš kelias dienas vyko įprastas gyvenimas, dabar plyti pilka purvo masė. Išgyvenusieji bando suvokti, kaip atkurti gyvenimą ir išsikasti iš griuvėsių likusius namus. Taip pat baiminamasi, kad dalies stichijos aukų kūnai gali būti niekada nerasti.
„Žvelgiant aplink atrodo, kad sugriuvo pasaulis. Atrodo, kad ir aš žuvusi. Ką dabar daryti? Aš nieko neturiu. Dėl ko gyventi?“ – kalbėjo nuniokoto kaimo gyventoja.
Beveik 3000 žmonių tebėra dingę
Nepalo vyriausybės pateikiamais duomenimis, oficialus žuvusiųjų skaičius jau viršijo 670. Tačiau gerokai sparčiau daugėja dingusių vietos gyventojų ir turistų. Jų skaičius beveik pasiekė 3000, kai tarnybos į sąrašus įtraukė daugiau nei 900 hidroelektrinėse slėnyje dirbusių darbuotojų, kurie po potvynio laikomi dingusiais.
Tarp dingusiųjų yra ne tik viena Lietuvos pilietė, keliavusi su piligrimų grupe, bet ir daugiau nei 30 Latvijos keliautojų. Jie katastrofos metu buvo Nepale ir Tibete.
Kol pasaulis stebėjo potvynio nuniokoto Tibeto ir Nepalo pasienio vaizdus, Kinijoje tokia informacija buvo pradėta šalinti iš viešosios erdvės. Skelbiama, kad Pekino režimas riboja informaciją apie nelaimės mastą ir vietoje to pabrėžia Kinijos dalyvavimą gelbėjimo operacijoje.