Lietuvoje svarstoma pensijas nuo kitų metų didinti sparčiau, tačiau tam ketinama panaudoti dalį lėšų, kurios įprastai būtų kaupiamos „Sodros“ rezerve. Galutinis sprendimas, kokia rezervo dalis galėtų būti skirta pensijoms, kol kas nepriimtas.
Planuojamas pensijų augimas
Senjorai sako, kad didesnės pensijos jiems leistų lengviau pasirūpinti kasdieniais poreikiais ir skirti pinigų poilsiui. Viena pašnekovė nurodė gaunanti 764 eurus ir gyvenanti nuo pensijos iki pensijos, o kita, gaunanti 510 eurų, teigė, kad papildomas šimtas eurų padėtų išsiversti. Pasak dar vieno senjoro, oriai pensijai Lietuvoje reikėtų 1100–1200 eurų.
Vyriausybė rengia planą, pagal kurį nuo kitų metų pensijos vidutiniškai galėtų didėti 10 procentų. Šiam tikslui būtų naudojamas „Sodros“ biudžeto perviršis – dalis pinigų nebūtų atidedama ateičiai, o išmokama pensijų gavėjams.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad automatinis indeksavimas pensijas padidintų 10 procentų, tačiau, jo nuomone, panaudojant „Sodros“ biudžeto perviršį augimas galėtų būti ir didesnis.
Finansų ministras Taurimas Valys patvirtino, kad galimybė panaudoti perviršį svarstoma, tačiau konkreti suma dar nėra nustatyta.
Kiek pinigų būtų paimta iš rezervo?
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija siekia apie 750 eurų. Vidutinė pensija žmogui, turinčiam būtinąjį stažą, sudaro 807 eurus, o neturinčiam stažo – 471 eurą.
Finansų ministerija kol kas neatskleidžia, kokia dalis lėšų, kurios paprastai būtų pervedamos į „Sodros“ rezervą, galėtų būti skirta indeksavimui. T. Valys sakė, kad šiuo metu diskutuojama, koks sprendimas būtų mažiau skausmingas ir teisingas.
„Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad dalį rezervo panaudoti pensijoms didinti būtų logiška, nes infliacijos spaudimas gyventojams, ypač pensininkams, išlieka didelis. Vis dėlto, jo teigimu, viso rezervo išleisti negalima.
Skola auga, tačiau pavojingos ribos dar nepasiekė
Nors „Sodra“ surenka daugiau pajamų, nei reikia dabartinėms pensijoms išmokėti, Lietuva negali teigti turinti laisvų pinigų. Valstybės skola pastaruoju metu sparčiai didėja.
A. Izgorodinas nurodė, kad prieš pasaulinę finansų krizę Lietuvos skola sudarė 15 procentų bendrojo vidaus produkto, o dabar siekia apie 45 procentus. Vis dėlto, palyginti su Prancūzija, kurios skola sudaro apie 100 procentų BVP, dabartinis Lietuvos rodiklis ir jo augimo perspektyva, ekonomisto vertinimu, didesnių rizikų kol kas nekelia.
Šiemet Lietuva palūkanoms mokėti skirs daugiau nei vieną milijardą eurų – tai didesnė suma nei visos šalies kultūros finansavimas. Jei skolos augimas nesulėtės, ateityje palūkanoms teks skirti vis daugiau lėšų.
Ekonomistas pabrėžė, kad rezervas reikalingas galimoms būsimoms krizėms, nes padėtis pasaulyje išlieka nestabili. Jo nuomone, galėtų būti nustatyta taisyklė, leidžianti pensijoms padidinti panaudoti 10–15 procentų rezervo.
Valdžia pensijas sparčiau didinti planuoja kitų ir dar kitų metų pradžioje. 2027-ųjų pavasarį Lietuvoje vyks savivaldybių tarybų ir merų rinkimai, o 2028-ųjų spalį – Seimo rinkimai.
