Rugsėjui artėjant, būsto nuomos rinkoje Vilniuje juntamas pagyvėjimas. Tačiau ieškantieji nuomojamo būsto susiduria ne tik su didelėmis kainomis ir konkurencija. Sprendimą, kam išnuomoti būstą, kai kurie savininkai priima atsižvelgdami į kandidato amžių, šeiminę padėtį ar tautybę.
Su naujienų portalu tv3.lt susisiekęs Aleksandras (vardas pakeistas) pasakojo, kad, bandydamas išsinuomoti vieno kambario butą Vilniaus Fabijoniškėse, patyrė nemalonią situaciją. Bendraudamas su nekilnojamojo turto brokeriu vyras įtarė, kad neigiamą požiūrį galėjo lemti jo tautybė.
Brokeris savo ruožtu teigė tik vykdantis būsto savininko nurodymus – esą galutinį sprendimą dėl nuomininko priima pats savininkas.
Ar ukrainiečiams šiame būste vietos nėra?
Po pokalbio su brokeriu Aleksandrui susidarė įspūdis, kad ukrainiečiai į šį butą nepageidaujami. Jo teigimu, brokeris pašaipiai užsiminė nežinantis, kad Ukrainoje vyksta karas.
Tv3.lt susisiekus su butui atstovaujančiu brokeriu, jis tokią įvykių versiją atmetė. Brokeris sakė netvirtinęs, jog nežino apie karą Ukrainoje, ir paaiškino pokalbio metu klausęs: „Kur pasaulyje dabar vyksta karas?“
Brokeris taip pat teigė, kad bendravimas su Aleksandru buvo nemalonus ir kad pats vyras su juo kalbėjo negražiai.
Paklaustas, kaip pasirenkami nuomininkai, brokeris nurodė įgyvendinantis būsto savininko pageidavimą – šis esą norėjo būstą nuomoti tik „saviškiams“.
Ar toks reikalavimas teisėtas ir kokias ribas turi būsto savininko teisė pasirinkti nuomininką, tv3.lt aiškinosi su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) bei Lietuvos nekilnojamojo turto brokerių asociacija (LNTBA).
Tautybė pati savaime negali būti pagrindas atsisakyti nuomoti
Atsisakymas išnuomoti būstą vien dėl žmogaus tautybės, pilietybės ar kilmės gali būti vertinamas kaip diskriminacija. LGKT atstovas M. Morkevičius pabrėžė, kad kiekviena situacija turi būti nagrinėjama atskirai, įvertinus visas aplinkybes, o diskriminacijos faktas turi būti įrodytas.
Paprastai būsto savininkas pats nusprendžia, kam nuomoti savo turtą, todėl pirmiausia būtent jam tektų atsakomybė dėl galimo diskriminacinio elgesio.
Vis dėlto nuo atsakomybės negali visiškai atsiriboti ir brokeris. Lygių galimybių įstatymas draudžia ne tik atsisakyti teikti paslaugą dėl tautybės ar kitų su asmens tapatybe susijusių požymių, bet ir paslaugų informacijoje nurodyti, kad tam tikros žmonių grupės teisės yra ribojamos.
LGKT nurodė, kad neseniai jau buvo nustatytas panašus pažeidimas: nekilnojamojo turto agentą atstovaujanti mažoji bendrija dėl diskriminacijos buvo įspėta.
Savininkas gali rinktis nuomininką savo nuožiūra, tačiau jo taikomi kriterijai negali diskriminuoti žmonių. Skirtingas vertinimas galimas tik tuomet, kai jis siejamas su teisėtu tikslu, o pasirinktos priemonės yra tinkamos ir būtinos.
Brokerio vaidmuo – ne vykdyti diskriminacinę atranką
LNTBA vadovė ir nekilnojamojo turto ekspertė Jurgita Dingelytė teigia, kad brokeris neturėtų atsisakyti aptarnauti žmogaus dėl jo tautybės ar pilietybės.
Jos teigimu, brokerio užduotis nėra vien rasti savininkui nuomininką. Jis taip pat turi koordinuoti nuomos procesą ir komunikaciją tarp abiejų šalių.
J. Dingelytė pabrėžė, kad brokeris neturėtų tapti tarpininku, sąmoningai vykdančiu diskriminacinę atranką. Jei savininkas kategoriškai nenori nuomininkų iš kitos tautybės, brokeris turėtų paaiškinti tokio reikalavimo teisines rizikas ir pasiūlyti visiems kandidatams taikyti vienodus, neutralius kriterijus.
Pasak asociacijos vadovės, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kodėl savininkas nenori būsto nuomoti užsieniečiams. Ji pastebi, kad tokias baimes neretai lemia ne asmeninė patirtis, o aplinkinių pasakojimai ir išankstinės nuostatos.
J. Dingelytė pabrėžė, kad tautybė neparodo žmogaus patikimumo ar nuomos kokybės, todėl pagal ją spręsti apie visus kitataučius būtų neteisinga.
Riziką savininkas gali mažinti vertindamas objektyvius kriterijus: būsimo nuomininko pajamas ir jų stabilumą, ankstesnę nuomos istoriją, rekomendacijas, planuojamą nuomos laikotarpį, gyventojų skaičių, augintinius ar rūkymą, jei tai svarbu konkretaus būsto sąlygomis.
Skundų nedaug, tačiau konsultacijų daugėja
LGKT per metus gauna iki dešimties skundų dėl galimos diskriminacijos būsto nuomos rinkoje. Tačiau žmonės gerokai dažniau tarnybos specialistų teiraujasi telefonu, raštu ar atvykę gyvai.
Tarnyba pastebi, kad pastaraisiais metais konsultacijų skaičius didėja. Dažniausiai klausiama apie galimą diskriminaciją dėl kalbos ir tautybės.
Į LGKT kreipiasi ne vien užsieniečiai. Galimą diskriminaciją taip pat įžvelgia šeimos su mažais vaikais, daugiavaikės šeimos ir studentai. Jie svarsto, ar būstas nebuvo išnuomotas dėl kalbos, amžiaus arba šeiminės padėties.
LGKT tyrimas parodė, kad daliai į Lietuvą atvykusių užsieniečių būsto paieškos tampa sudėtingesnės. Jie kartais priversti gyventi perpildytuose ar prastesnės kokybės būstuose, mokėti didesnę nuomos kainą arba nuomotis be oficialios sutarties.
Diskriminacijos faktą ne visada lengva įrodyti
Asmenims, manantiems, kad būsto negavo dėl tautybės, pilietybės ar kito diskriminacinio pagrindo, specialistai pataria išsaugoti visą su nuoma susijusią informaciją.
Įrodymais gali tapti nuomos skelbimai, susirašinėjimas su savininku ar brokeriu, kuriame nurodomos nuomininkams keliamos sąlygos, taip pat garso ir vaizdo įrašai.
LGKT pripažįsta, kad diskriminaciją nuomos rinkoje nustatyti gali būti sudėtinga. Situacija būna aiškesnė, kai raštu tiesiogiai pasakoma, jog būstas nebus nuomojamas, pavyzdžiui, kitos pilietybės žmogui ar šeimai, auginančiai vaikus.
J. Dingelytė rekomenduoja pirmiausia raštu kreiptis į brokerį arba jo atstovaujamą įmonę ir paprašyti paaiškinti, kodėl klientui buvo atsisakyta teikti paslaugą ar tęsti nuomos procesą.
Įtarus diskriminaciją, galima pateikti skundą LGKT. Tyrimo metu vertinamos visos aplinkybės, o paaiškinimų gali būti prašoma tiek iš paslaugą teikiančio asmens, tiek iš įmonės.
Jeigu diskriminacija nustatoma, lygių galimybių kontrolierė gali skirti įspėjimą, rekomenduoti nutraukti žmogaus teises pažeidžiančius veiksmus, o išskirtiniais atvejais – ir piniginę baudą.
