Seime svarstant Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą, jį vertinusių universitetų išvados dėl galimybės procedūrą taikyti vienišoms moterims išsiskyrė.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Andrius Busila BNS teigė, kad bendro ekspertų sutarimo nėra: vieni universitetai siūlymui pritaria, kiti jam prieštarauja. Pasak jo, skirtingas pozicijas palaikantys politikai galės remtis jiems palankių universitetų pateiktais raštais.
Savo vertinimus pateikė Vilniaus, Mykolo Romerio, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetai. Institucijų buvo klausiama, ar pagalbinio apvaisinimo prieinamumas vienišoms moterims neprieštarauja vaiko interesui augti abiejų tėvų šeimoje.
VDU Teisės fakultetas išvadoje nurodė, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugų išplėtimas vienišoms moterims nesuderinamas su geriausiais vaiko interesais, taip pat ir jo interesu augti šeimoje, kurioje yra abu tėvai.
MRU teisininkai savo ruožtu pažymėjo, kad paslaugų išplėtimas neatsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį neatitinka naujai kuriamos gyvybės – vaiko – interesų. Jų teigimu, vaikas yra ne objektas, o subjektas, turintis visas valstybės jam suteiktas teises.
Ekspertų taip pat buvo prašoma įvertinti, ar pagalbiniam apvaisinimui galima naudoti mirusio asmens lytines ląsteles, atsižvelgiant į vaiko interesą augti su abiem tėvais.
Dauguma universitetų išvadų nurodo, kad mirusio asmens lytinių ląstelių naudojimas be aiškaus išankstinio rašytinio sutikimo yra nepriimtinas. Tokia taisyklė Lietuvos teisėje galioja nuo 2017 metų.
VDU atkreipė dėmesį, kad nenustačius konkretaus termino po asmens mirties gali kilti konfliktų dėl pagalbinio apvaisinimo būdu pradėto vaiko ir anksčiau gimusių vaikų paveldėjimo teisių. Beveik visi ekspertai rekomenduoja įstatyme įtvirtinti konkretų ir santykinai trumpą laikotarpį.
MRU siūlo remtis Ispanijos praktika ir nustatyti ne ilgesnį kaip 12 mėnesių terminą. LSMU priminė, kad Europos valstybėse, kuriose pomirtinis apvaisinimas leidžiamas, ši galimybė išimtinai taikoma buvusiam sutuoktiniui arba nuolatiniam partneriui.
Ekspertų vertinimu, Europos šalių praktika abiem klausimais nėra vienoda. Kai kur pomirtinis apvaisinimas ir pagalbinio apvaisinimo prieinamumas vienišiems asmenims draudžiami, o kitose valstybėse tai leidžiama tik esant aiškiam išankstiniam sutikimui ir nustačius terminą po mirties.
Pagal Seime svarstomą projektą pagalbinis apvaisinimas galėtų būti taikomas pilnamečiams sutuoktiniams ir partneriams, taip pat vyro ir moters poroms, kurios kartu gyvena ne mažiau kaip metus ir siekia sukurti šeiminius santykius. Į šią grupę būtų įtrauktos ir vienišos moterys.
Procedūra būtų galima tik gydytojų konsiliumo sprendimu, kai nevaisingumo nepavyksta išgydyti kitais būdais arba siekiama išvengti sunkios negalią sukeliančios ar gyvybei gresiančios ligos bei sveikatos sutrikimo, taip pat kai nėra medicininių kontraindikacijų, dėl kurių moteris negalėtų išnešioti ir pagimdyti vaiko.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, nuo 2018-ųjų iki 2024-ųjų Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo būdu gimė 2,8 tūkst. vaikų. Tuo metu galiojusi tvarka procedūras leido susituokusioms poroms.
Konstitucinis Teismas dabartinį reglamentavimą yra pripažinęs prieštaraujančiu Konstitucijai. Vis dėlto, kol nepriimtas naujas įstatymas, Sveikatos apsaugos ministerija gydymo įstaigoms leidžia šias paslaugas teikti toliau.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
