Šių metų gegužę ir birželį Lietuvoje ne kartą paskelbtas oro pavojus atskleidė civilinės saugos spragas: kai kurie žmonės nežinojo, kur yra artimiausia priedanga, o dalis tokių patalpų buvo užrakintos arba sunkiai pasiekiamos. Tai parodė, kad saugią vietą būtina numatyti iš anksto, nelaukiant realios grėsmės.
Daugiabučių gyventojams viena lengviausiai pasiekiamų erdvių gali būti namo rūsys. Jei jis atitinka nustatytus reikalavimus, rūsį galima pritaikyti priedangai. Tokius sprendimus patogu įtraukti į daugiabučio modernizavimo planus, nes tam gali būti skiriama valstybės parama.
APVA Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas teigia, kad karas Ukrainoje parodė, jog civilinė sauga nėra vien teorinis pasirengimas. Jo vertinimu, atliekant daugiabučio atnaujinimą verta kartu įvertinti rūsio pritaikymą priedangai – taip vienu metu būtų sprendžiami ir energinio efektyvumo, ir gyventojų saugumo klausimai.
Parama gali būti naudojama ne tik energinį efektyvumą didinantiems darbams, tokiems kaip šildymo ar vėdinimo sistemų atnaujinimas, bet ir rūsio pertvarkai bei papildomų išėjimų įrengimui.
Vienas tokių pavyzdžių – Vilniuje, Pušų g., modernizuojamas penkiaaukštis. Jo gyventojai nusprendė pasinaudoti galimybe rūsį pritaikyti priedangai. Projekte numatyta įrengti avarinio išėjimo tunelį ir angą, avarinio išlipimo šachtą, pastatyti nuo sprogimo apsaugančias sienas, praplatinti durų angas ir išorines duris pakeisti šarvuotomis. Šių darbų vertė siekia 15 tūkst. eurų.
Kada daugiabučio rūsys gali tapti priedanga?
Galimybė rūsį pritaikyti priedangai pirmiausia priklauso nuo konstrukcijų ir bendros patalpų būklės. Rūsio sienos bei perdangos turi būti pakankamai tvirtos, kad atlaikytų galimą sprogimo bangos, vibracijų ir nuolaužų poveikį.
E. Petrausko teigimu, daugelyje senos statybos daugiabučių įrengti masyvūs gelžbetonio arba betono rūsiai gali būti tinkami priedangai. Tačiau vien konstrukcijų medžiagos nepakanka: kiekvienas rūsys turi būti vertinamas atskirai, atsižvelgiant į patalpų išplanavimą, patekimą į jas, evakuacijos galimybes ir kitus projektavimo reikalavimus.
Taip pat svarbu rūsio vieta pastate, patalpų sandarumas ir galimybė žmonėms saugiai įeiti bei iš jų pasišalinti.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos Perspėjimo ir gyventojų apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Donatas Antanaitis pabrėžia, kad judėjimo takai, įėjimai ir išėjimai turi būti pritaikyti riboto judumo žmonėms. Jei to padaryti neįmanoma, turi būti numatyta, kaip tokį žmogų į patalpą nugabenti ir iš jos išgabenti padedant kitiems.
Modernizuojant daugiabutį galima numatyti ir papildomus saugaus pasišalinimo sprendimus – avarinį išėjimą arba, jei to reikia konkrečiam pastatui, požeminį išėjimo tunelį.
Priedanga turi būti paruošta ne tik karo ar pavojaus metu
Vien formalus rūsio atitikimas reikalavimams negarantuoja, kad ekstremalios situacijos metu jis bus tinkamas naudoti. Patalpas reikia prižiūrėti ir taikos metu, kad jos išliktų paruoštos žmonėms apsaugoti.
D. Antanaitis viena dažniausių problemų vadina užkrautus praėjimus ir laiptus. Rūsiuose laikomi dviračiai, baldai, dėžės, taip pat gali būti degiųjų ar kitų pavojingų medžiagų. Jei patalpos reguliariai netikrinamos, kritiniu momentu jos gali būti užlietos arba dėl kitų priežasčių tapti netinkamos gyventojų apsaugai.
Priedangoje turi būti užtikrintas elektros tiekimas, apšvietimas, vėdinimas, vandentiekis, nuotekų šalinimas ir šildymas. Kadangi ekstremaliomis aplinkybėmis dalis infrastruktūros gali neveikti, rekomenduojama pasirūpinti autonominiais žibintais, atsarginėmis baterijomis ar kitais energijos šaltiniais, geriamuoju vandeniu, higienos bei pirmosios pagalbos priemonėmis.
Jei rūsys netinka priedangai
Rūsyje, kuris neatitinka priedangai taikomų reikalavimų, galima įrengti padidinto saugumo patalpą. Tokia erdvė turi slėptuvės ir priedangos požymių ir gali apsaugoti nuo sprogimo bangos padarinių, skeveldrų, nuolaužų bei šukių kinetinio poveikio oro pavojaus ar karo veiksmų metu.
D. Antanaitis pažymi, kad padidinto saugumo patalpa yra skirta žmonėms apsaugoti, tačiau priedanga nelaikoma, nes normatyviniai dokumentai nenustato konkrečių reikalavimų tokioms patalpoms. Esamuose pastatuose jas rekomenduojama įrengti kaip laikiną alternatyvą, kol šalyje bus pakankamai slėptuvių ir priedangų.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
