Šiaulių kultūros bendruomenę sukrėtė netektis – eidama 78-uosius metus mirė ilgametė režisierė Regina Steponavičiūtė. Beveik visą savo kūrybinę veiklą ji susiejo su Valstybiniu Šiaulių dramos teatru, kuriame pastatė daugiau kaip tris dešimtis spektaklių.
Apie režisierės mirtį trečiadienį pranešė teatras. Užuojautoje pabrėžta, kad R. Steponavičiūtės darbai ir indėlis buvo svarbūs Šiaulių dramos teatro raidai bei jo istorijai.
Teatro istorijoje liks ryškus pėdsakas
Šiauliuose gimusi R. Steponavičiūtė Šiaulių dramos teatro režisiere dirbo nuo 1972 iki 2011 metų. Per beveik keturis dešimtmečius jos pastatyti spektakliai tapo reikšminga teatro repertuaro dalimi ir įsiminė žiūrovams.
Režisierės kūrybai buvo būdingas tikslumas, subtilumas ir dėmesys žmogui bei literatūros kūriniui. Jos spektakliuose išryškėjo aiški mintis, saikinga meninė raiška, žmogaus vidinio pasaulio ir psichologijos analizė.
Tarp svarbiausių R. Steponavičiūtės darbų – H. Sudermanno „Jonas ir Erdmė“, R. Gavelio „Sūkuriai“, H. Gulbio „Vyturėliai“, T. Williamso „Ištatuiruota rožė“, J. O’Neillo „Meilė po guobomis“, Ž. Kokto „Baisūs tėvai“, J. Tumo-Vaižganto „Dėdės ir dėdienės“ bei „Pragiedruliai“, Dž. E. Steinbeko „Pelės ir žmonės“, Šolom Aleichemo „Tevje pienininkas“, E. M. Remarko „Trys draugai“, R. Harlingo „Plieninės magnolijos“ ir kiti spektakliai.
Reikšmingą vietą režisierės kūryboje užėmė ir pastatymai vaikams. Žiūrovų atmintyje išliko M. Meterlinko „Žydroji paukštė“ bei S. Čiurlionienės-Kymantaitės „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“.
Teatras pabrėžė, kad R. Steponavičiūtė priklausė kūrėjų kartai, ilgus metus formavusiai ir puoselėjusiai Šiaulių teatro tradiciją. Jos spektakliuose augo aktorių kartos, o kūrybinis palikimas liks svarbia Valstybinio Šiaulių dramos teatro istorijos dalimi.
Teatras išreiškė užuojautą režisierės artimiesiems, bičiuliams, kolegoms ir visai teatro bendruomenei. Apie atsisveikinimo su R. Steponavičiūte bei laidotuvių laiką ir vietą bus pranešta artimiausiu metu.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
