Lietuvoje daugėja investuojančių žmonių, tačiau nemaža dalis jų kartu moka ir paskolas. Todėl turint laisvų pinigų kyla praktinis klausimas: juos investuoti ar skirti skolai mažinti?
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorė dr. Asta Klimavičienė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ paaiškino, kada paskolą verta grąžinti pirmiau, o kada investavimą galima derinti su jos mokėjimu.
Paskolų turi daugelis Lietuvos gyventojų. Lietuvos banko duomenimis, kredito įstaigų gyventojams suteiktų vartojimo paskolų likutis šių metų birželio pabaigoje sudarė 2,1 mlrd. eurų – per metus jis padidėjo 33,3 proc.
Vis dėlto pati paskola dar nereiškia, kad investuoti nereikėtų. Anot A. Klimavičienės, pirmiausia būtina įvertinti, kiek kainuoja konkreti skola.
Vartojimo paskola gali kainuoti gerokai daugiau
Sprendžiant, ką daryti su laisvais pinigais, svarbu atskirti paskolos rūšį ir jos kainą. Vartojimo kreditas dažnai būna brangesnis už būsto paskolą, todėl anksčiau sumažinus tokią skolą galima sutaupyti daugiau palūkanų.
A. Klimavičienė pateikia pavyzdį: jei vartojimo paskolos metinės palūkanos siekia 15, 20 proc. ar dar daugiau, finansiškai naudingiausia investicija tokiu atveju būtų kuo greičiau grąžinti šią paskolą.
Specialistės nurodyti 15–20 proc. yra iliustracinis pavyzdys, nes ne visų vartojimo paskolų kaina šiuo metu tokia. Lietuvos bankas skelbia, kad šių metų birželį bankų ir kredito unijų naujų vartojimo paskolų vidutinė metinė palūkanų norma buvo 8,32 proc., o naujų būsto paskolų – 4,04 proc.
Norint nustatyti tikrąją paskolos kainą, vien palūkanų normos nepakanka. Prie jos gali būti pridedami sutarties sudarymo, administravimo ir kiti mokesčiai.
Dėl to verta patikrinti BKKMN – bendros kredito kainos metinę normą. Ji procentais parodo bendrą paskolos kainą, įskaičiuojant ne tik palūkanas, bet ir kitus su kreditu susijusius mokėjimus. Šis rodiklis taip pat padeda lengviau palyginti skirtingus pasiūlymus.
Ką rinktis turint 100 eurų?
Paskolos kainos reikšmę ekspertė aiškina pasitelkdama 100 eurų scenarijų. Jei už kreditą per metus mokama 15 proc. palūkanų, pradedančiajam investuotojui gali būti sunku rasti investiciją, kuri patikimai uždirbtų daugiau. Pavyzdžiui, tikėtina 8 proc. investicijų grąža būtų mažesnė už 15 proc. paskolos kainą, todėl tokiu atveju pinigus racionaliau skirti skolai mažinti.
Esminis skirtumas tas, kad paskolos palūkanos yra sutartinis įsipareigojimas, o investicijų pelnas nėra garantuotas. Investicijų vertė gali augti, tačiau ji taip pat gali sumažėti.
Vadinasi, 8 proc. investicijų grąža šiame pavyzdyje tėra lūkestis, o 15 proc. palūkanos – reali išlaida. Papildomai grąžinus paskolos, mažėja ne tik skola, bet ir suma, nuo kurios ateityje skaičiuojamos palūkanos.
A. Klimavičienės teigimu, dėl brangių vartojimo paskolų dauguma ekspertų sutaria: jas kuo greičiau grąžinti dažniausiai yra finansiškai logiška.
Būsto paskola nebūtinai reiškia, kad investuoti reikia palaukti
Būsto kreditas paprastai kainuoja mažiau nei vartojimo paskola. Todėl vien tai, kad paskolą dar teks mokėti daugelį metų, savaime nereiškia, jog iki visiško jos grąžinimo reikėtų atsisakyti investavimo.
Ekspertė pabrėžia, kad patarimas pirmiausia visiškai atsiskaityti už būstą ir tik tada pradėti investuoti nebūtų tinkamas kiekvienam. Būsto kredito palūkanos yra kelis kartus mažesnės nei vartojimo kredito, todėl paskolos mokėjimą galima derinti su investavimu.
Tai vis tiek nėra automatiškai geriausias pasirinkimas. Reikia įvertinti individualią paskolos kainą ir prisiminti, kad būsimas investicijų pelnas negarantuojamas.
Sprendimui įtakos gali turėti ir asmeninis požiūris į skolą. Vieniems priimtina laikytis mokėjimų grafiko ir kartu investuoti, o kiti jaučiasi ramiau kuo greičiau atsikratę įsipareigojimų.
A. Klimavičienė nurodo, kad būsto paskolą mokėti ir investuoti gali būti logiška, nes ilgalaikės investicijos tikėtina uždirbs daugiau, nei kainuoja būsto kredito palūkanos. Vis dėlto galutinį sprendimą lemia konkreti situacija ir žmogaus prioritetai.
Prieš grąžinant paskolą anksčiau, patikrinkite sąlygas
Nusprendus laisvus pinigus skirti paskolai, svarbu pasidomėti išankstinio grąžinimo tvarka. Lietuvos bankas nurodo, kad anksčiau visiškai ar iš dalies grąžinus vartojimo paskolą, jos bendra kaina turi sumažėti, nes nebereikia mokėti palūkanų ir kitų išlaidų už laikotarpį, kuriuo kreditu nebebus naudojamasi.
Vis dėlto kai kuriais atvejais kredito davėjas gali taikyti išankstinio grąžinimo mokestį. Jis galimas, jei paskolos palūkanos yra fiksuotos, o per 12 mėnesių anksčiau grąžinama daugiau nei 2320 eurų.
Toks mokestis negali viršyti 1 proc. anksčiau grąžinamos sumos. Jei iki paskolos sutarties pabaigos liko ne daugiau kaip metai, jis negali būti didesnis nei 0,5 proc. Esant kintamoms palūkanoms, tokio mokesčio reikalauti negalima.
Būsto paskoloms taikoma kita tvarka. Visą kreditą arba jo dalį nemokamai galima grąžinti palūkanų normos keitimo dieną. Grąžinant kitu metu, kompensacija, jei ji taikoma, gali sudaryti nuo 0 iki 3 proc. anksčiau grąžinamos sumos.
Taigi universalaus atsakymo, ar laisvus pinigus geriau investuoti, ar skirti paskolai, nėra. Pirmasis žingsnis – išsiaiškinti konkrečios skolos kainą: kuo paskola brangesnė, tuo daugiau naudos gali suteikti greitesnis jos grąžinimas.
Daugiau apie investavimo pradžią, investavimui skiriamą sumą, tinkamiausio būdo pasirinkimą, paskolos grąžinimą ir dažniausias klaidas sužinosite naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“, kurią rasite straipsnio pradžioje.
Laida „Valdyk savo pinigus“ rodoma kiekvieną antradienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
