Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį patvirtino 2027–2029 metų neformaliojo švietimo strategiją. Ja numatoma gerinti veiklų prieinamumą įvairaus amžiaus vilniečiams, didinti jų pasirinkimą, tobulinti finansavimo tvarką ir sukurti bendrą informavimo apie mieste vykstančias veiklas sistemą.
Strategijos įgyvendinimą koordinuos Vilniaus miesto administracijos Jaunimo reikalų ir neformalaus užimtumo skyrius. Jo vedėjas Vidmantas Mitkus tarybos posėdyje pabrėžė, kad neformalųjį švietimą siekiama vertinti kaip visos švietimo sistemos dalį, o ne tik kasmet spręsti, kiek lėšų jam skirti.
Anot V. Mitkaus, strategija leis neformalųjį švietimą planuoti sistemiškai, remiantis duomenimis, faktais ir analize. Taip pat siekiama didinti gyventojų dalyvavimą, geriau informuoti apie galimybes ir padaryti jas labiau matomas. Dokumentas skirtas ne tik vaikams bei jaunimui, bet ir suaugusiesiems bei senjorams.
Strategijoje išskirtos penkios pagrindinės kryptys: didesnis neformaliojo švietimo prieinamumas ir įtrauktis, aukštesnė kokybė bei duomenimis grįstas valdymas, įvairesnė veiklų pasiūla, tvaresnis ir diferencijuotas finansavimas, taip pat didesnis neformaliojo švietimo matomumas, pripažinimas ir vieningos informacinės sistemos sukūrimas.
Vienu svarbiausių iššūkių įvardijamas nevienodas veiklų pasiskirstymas Vilniaus teritorijoje. Tyrimo duomenimis, 48 proc. apklaustųjų norėtų, kad veiklos vyktų ne toliau kaip už 3 kilometrų nuo jų gyvenamosios vietos.
Reikšminga kliūtis išlieka ir kaina. Veiklos kainą svarbia aplinkybe nurodė 69 proc. respondentų, o 40 proc. ją įvardijo kaip vieną sričių, kurias reikėtų tobulinti pirmiausia. Numatyta išsaugoti bei gerinti dabartines finansavimo priemones ir teikti tikslinę paramą mažiau galimybių turintiems gyventojams.
Tarybos narys Almantas Stankūnas domėjosi, ar Vilnius negalėtų pasinaudoti Islandijos ir kitų Skandinavijos šalių patirtimi, labiau skatinant tėvus leisti vaikus į sporto bei kitus būrelius. Jis siūlė svarstyti talonus, leidžiančius nemokamai išbandyti kelias veiklas.
V. Mitkus konkretaus talonų modelio nepateikė, tačiau nurodė, kad strategija skirta sistemiškai didinti prieinamumą ir gyventojų įsitraukimą. Vilniuje jau taikomos atskiros skatinimo priemonės: didinamas neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) krepšelis, o specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams suteikiama galimybė pasinaudoti dviem NVŠ krepšeliais.
Dar viena numatyta naujovė – bendros informacinės sistemos sukūrimas arba esamos sistemos integravimas. Joje vilniečiai galėtų vienoje vietoje rasti ir palyginti veiklas pagal vietą, laiką, kainą, tematiką, amžiaus grupę ir pritaikymą individualiems poreikiams.
Strategija bus įgyvendinama nuo 2027 m. sausio 1 d. iki 2029 m. gruodžio 31 d. Už jos vykdymo koordinavimą bus atsakingas savivaldybės administracijos Jaunimo reikalų ir neformalaus užimtumo skyrius.
Priemonėms numatoma naudoti valstybės ir Vilniaus miesto savivaldybės biudžetų, Europos Sąjungos bei kitų tarptautinių programų, privačias ir kitas teisėtai gautas lėšas. Galutinė finansavimo apimtis priklausys nuo kasmet savivaldybės biudžete patvirtinamų asignavimų.
ELTA primena, kad prieš dokumentą teikiant miesto tarybai, jam bendru sutarimu pritarė Vilniaus miesto Jaunimo reikalų taryba. Svarstant strategiją buvo aptariamos vyresnių nei 15 metų jaunuolių veiklų pasirinkimo galimybės, NVŠ finansavimas, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų įtrauktis ir veiklų pasiūla nuo miesto centro nutolusiuose mikrorajonuose.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
