Praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo Viršuliškes sukrėtusio sprogimo, daugiabutis šiandien atrodo visiškai kitaip. Pastatas atstatytas, pakeisti langai, sutvarkytos bendrosios erdvės ir pagrindinės konstrukcijos. Iš išorės beveik neįmanoma suprasti, kad čia įvyko skaudi tragedija.
Atnaujintą namą galima pamatyti galerijoje.
Daugiabutis po atstatymo pasikeitė neatpažįstamai
Šiuo metu pastato fasadas atrodo tvarkingai, pakeista nemažai langų, sutvarkyti balkonai. Aplink žaliuoja medžiai, todėl pirmą kartą į namą pažvelgus sunku įsivaizduoti, kad jis buvo smarkiai nuniokotas sprogimo ir po jo kilusio gaisro.
Kaip anksčiau skelbė TV3 Žinios, pastate buvo atnaujinta laiptinė, perdangos ir stogas, pakeisti radiatoriai, sutvarkyta namo šildymo sistema bei patalpa, kurioje įvyko sprogimas.
Vilniaus miesto meras anksčiau teigė, kad atstatymo kaina padidėjo 90 tūkst. eurų. Bendra darbų suma siekė 1,3 mln. eurų: apie 700 tūkst. eurų sudarė draudimo lėšos, kiek daugiau nei 300 tūkst. eurų skyrė Vyriausybė, o likusi dalis buvo finansuojama iš savivaldybės biudžeto. Gyventojai taip pat prisidėjo – jų dalis sudarė apie 5 proc. visų atstatymo išlaidų, nors dalis sąskaitų tuo metu dar nebuvo apmokėta.
2024 metų sausio tragedija nusinešė dvi gyvybes
Tragedija Viršuliškių daugiabutyje įvyko 2024 metų sausio 2-ąją. Prieš vidurdienį pastate nugriaudėjo sprogimas, o ketvirtame ir penktame aukštuose užsidegė keli butai. Sprogimo banga pažeidė blokinio namo konstrukcijas, kiemuose pasklido išdaužytų langų šukės ir iš butų išmėtyti daiktai.
Dėl gaisro buvo evakuoti 30 butų gyventojai. Į ligoninę išvežti apdegę ir kitaip sužaloti žmonės, trys asmenys apsinuodijo smalkėmis. Iš pastato išgelbėta 15 žmonių: du iškelti keltuvu, penki išvesti ugniagesių grandies, keturi išlydėti iš laiptinės, o dar keturis ugniagesiai sutiko laiptinėje ir palydėjo į lauką.
Į nelaimės vietą buvo pasiųstos gausios ugniagesių pajėgos. Iš buto, kuriame įvyko sprogimas, išneštas nukentėjęs žmogus ir perduotas medikams. Vėliau kitame bute rastas smarkiai apdegęs suaugusio žmogaus kūnas.
Po gaisro gelbėtojai ieškojo vaiko, kuris, kaip tada buvo pranešta, galėjo būti viename iš butų. Apie tai pareigūnams pranešė iš liepsnų ištraukta moteris. Ankstyvą trečiadienio rytą buvo rastas vaiko kūnas. Suaugusiojo palaikai ištraukti apie 16.45 val., o vaiko – po 18 val. Vėliau paaiškėjo, kad per sprogimą žuvo septynerių metų berniukas.
Kaimynai pasakojo apie žuvusiuosius ir prisiminė vyrą, kurio bute kilo sprogimas. Žmonėms ypač skaudu buvo dėl vaiko, kurio išgelbėti nepavyko, nors jo mama, išbėgusi į laiptinę, prašė pagalbos.
Kaimynai taip pat teigė, kad vyras neturėjo problemų dėl alkoholio, tačiau elgėsi savitai ir kartais piktindavosi dėl kitų gyventojų nuomojamų butų ar verkiančių vaikų. Viena kaimynė sakė negalinti spręsti, ar jis buvo atsakingas už nelaimę.
Sprogimas be pastogės paliko 57 gyventojus
Tą pačią dieną Vilniaus savivaldybė paskelbė ekstremaliąją situaciją. Namų neteko 57 gyventojai: dalis jų laikinai apsigyveno viešbučiuose, kiti išvyko pas artimuosius.
Trečiadienio rytą gaisras buvo likviduotas. Tuo metu spręsta, kaip sutvirtinti laikančiąsias pastato konstrukcijas, kad namas nesugriūtų ir ugniagesiai galėtų patekti į vidų.
Sausio 4-ąją daliai gyventojų buvo leista į butus grįžti pasiimti būtiniausių daiktų. PAGD atstovas Donatas Gurevičius tuomet Eltai sakė, kad iš 30 butų buvo įmanoma patekti į 17, o į likusius 13 – ne.
Iš pradžių nebuvo aišku, ar gyventojai dar galės grįžti į šį namą, taip pat nebuvo nustatyta gaisro priežastis. Viena iš nagrinėtų versijų buvo dujų nuotėkis.
2024 metų balandį pranešta, kad nustatyta per sprogimą žuvusio vyro tapatybė. Prokuratūra kreipėsi į teismą dėl pomirtinės psichiatrinės analizės skyrimo. Pareigūnai aiškinosi jo veiksmų motyvus ir emocinę būklę, o pagrindinė tyrimo versija buvo buto savininko savižudybė.
Buvo svarstoma, kad garbaus amžiaus vyras galėjo pats sukelti gaisrą ir sprogimą, per kurį žuvo jis bei mažametis vaikas. Vyro palaikai buvo smarkiai apdegę, todėl tapatybę patvirtinti pavyko tik suradus tolimą giminaitį ir atlikus DNR tyrimus. Tyrimui taip pat padėjo kaimynės parodymai, nes ji vyrą matė prieš pat nelaimę.
Ant eurų banknotų ir pensininko pažymėjimo buvo aptikta naftos produktų – benzino, dyzelino ir alyvos – pėdsakų. Benzino pėdsakų rasta ir ant tirtų apdegusių drabužių likučių.
Kaimynas Jonas TV3 Žinioms buvo sakęs, kad paskutinėmis dienomis vyras langus buvo uždengęs kilimais.
Tyrimas nutrauktas nustačius gaisro priežastį
2024 metų lapkričio pabaigoje Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, nusprendė nutraukti tyrimą dėl gaisro Viršuliškių daugiabutyje.
Sprendimas priimtas todėl, kad vienintelis gaisro sukėlimu įtartas asmuo žuvo per nelaimę. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas procesas jo atžvilgiu nebegalėjo būti tęsiamas.
Tyrimo duomenimis, gaisrą ir netrukus po jo įvykusį sprogimą sukėlė viename iš butų gyvenęs 1949 metais gimęs vyras. Po sprogimo užsidegė jo bute buvusios degiosios medžiagos – benzinas ir dyzelinas. Liepsnos greitai persimetė į gretimus butus, o sprogimas deformavo namo sienas, butų pertvaras ir perdangas.
Objektyvių duomenų, kad gaisras kilo dėl nuo žmogaus valios nepriklausančių priežasčių, pavyzdžiui, dujų sistemos ar elektros prietaisų gedimo, tyrėjai nenustatė. Todėl įvykis nebuvo pripažintas nelaimingu atsitikimu.
Įvertinus liudytojų parodymus, įvykio vietos ir daiktų apžiūrų duomenis, specialistų bei ekspertų išvadas, padaryta išvada, kad gaisrą sukėlė buto savininko ir vienintelio jo gyventojo veiksmai. Jie lėmė jo paties mirtį, mažamečio berniuko, kurį po sprogimo prispaudė su įtariamojo butu besiribojusi siena, žūtį ir didelę žalą svetimam turtui.
Tyrimo duomenimis, pavojingą vyro elgesį galėjo lemti jo psichikos būklė – lėtinis psichikos sutrikimas, paūmėjęs po žmonos mirties. Kadangi nenustatyta, jog vyro mirtį sukėlė tyčiniai kitų asmenų veiksmai, tyrimas dėl jo mirties priežasties nutrauktas, konstatavus, kad jo atžvilgiu nebuvo padaryta nusikalstama veika ar baudžiamasis nusižengimas.
