Prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga Lietuvoje – kasmet nustatoma maždaug 3 tūkst. naujų atvejų. Rugsėjo 15-ąją, minint Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną, Kauno klinikų gydytojai ragina vyrus nelaukti simptomų ir profilaktiškai tikrintis net tada, kai sveikata nekelia jokių įtarimų. Ankstyvos stadijos liga dažnai būna besimptomė.
Kauno klinikų Urologijos klinikos Onkourologijos sektoriaus vadovas doc. Stasys Auškalnis pabrėžia, kad vyras gali jaustis visiškai sveikas, nors liga jau būtų prasidėjusi. Simptomams atsiradus, prostatos vėžys kartais būna pažengęs, todėl jų nebuvimas neturėtų tapti priežastimi atidėti profilaktinį ištyrimą.
Lietuvoje veikia priešinės liaukos, arba prostatos, vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, tačiau joje dalyvauja ne visi vyrai. Kauno klinikose kasmet konsultuojama iki 700 pacientų, kuriems prostatos vėžys nustatomas pirmą kartą.
Įtarus ligą pirmiausia atliekamas kraujo tyrimas, nustatantis prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekį. Vertinamas ir paciento amžius, šeimos ligų istorija bei kiti rizikos veiksniai. Jei reikia, atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas, padedantis aptikti įtartinus prostatos pokyčius. Diagnozei patvirtinti paimamas nedidelis prostatos audinio mėginys – atliekama biopsija.
Kauno klinikose pasitelkiamos šiuolaikinės technologijos, leidžiančios tiksliai nustatyti pakitusias prostatos vietas ir iš jų paimti mėginius. Taip pat atliekami išsamūs tyrimai, padedantys įvertinti, ar liga išplito į kitas kūno vietas arba atsinaujino. Gauti duomenys leidžia tiksliau nustatyti ligos pobūdį ir parinkti tinkamiausią gydymą.
Gydymo planas kiekvienam pacientui sudaromas individualiai. Pasak doc. S. Auškalnio, pasirinkimą lemia prostatos vėžio stadija ir agresyvumas, vyro amžius, bendra sveikatos būklė, lūkesčiai bei gyvenimo prioritetai.
Kai kuriais atvejais gydymo galima nepradėti iš karto
Mažos rizikos ir lėtai progresuojantis prostatos vėžys ne visada pradedamas gydyti nedelsiant. Tokiu atveju pacientas gali būti aktyviai stebimas: jis reguliariai tikrinamas, o gydymas pradedamas tuomet, jei nustatoma, kad liga progresuoja.
Kauno klinikose atliekamos atvirosios ir mažiau invazinės laparoskopinės radikalios prostatektomijos, kurių metu pašalinama prostata. Taip pat pradedamos taikyti robotu asistuojamos operacijos.
Šiuolaikinės chirurgijos tikslas – ne tik pašalinti naviką. Kai įmanoma, siekiama išsaugoti šlapimo sulaikymo ir lytinę funkcijas bei padėti pacientui greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimą.
Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytoja onkologė radioterapeutė doc. Erika Korobeinikova atkreipia dėmesį į vis dar gyvuojantį įsitikinimą, esą operacija yra pagrindinis prostatos vėžio gydymo būdas, o spindulinis gydymas taikomas tik tada, kai operuoti nebegalima.
Gydytojos teigimu, kai liga nėra išplitusi už prostatos ribų, operacija ir spindulinis gydymas gali būti lygiaverčiai būdai, kuriais siekiama visiškai išgydyti pacientą.
Kauno klinikose taikomi keli šiuolaikiniai spindulinio gydymo metodai. Naujos technologijos leidžia tiksliai nukreipti spindulius į gydomą vietą ir labiau apsaugoti šalia esančius sveikus organus. Viena iš naudojamų technologijų apjungia magnetinio rezonanso bei spindulinio gydymo įrangą. Tai leidžia procedūros metu matyti prostatą ir aplinkinius organus, o gydymą pritaikyti prie jų padėties.
Trumpėja ir pats gydymo laikotarpis. Anksčiau prostatos vėžio spindulinis gydymas dažnai trukdavo beveik du mėnesius, o dabar kai kuriems pacientams gali pakakti vos kelių procedūrų.
Spindulinio gydymo procedūra yra neskausminga: pacientas nejaučia spinduliuotės, o aparatas jo neliečia. Po procedūros žmogus netampa radioaktyvus ir nekelia pavojaus aplinkiniams. Dažniausiai gydymo metu nereikia gulėti ligoninėje, todėl daugelis pacientų gali tęsti įprastą kasdienę veiklą.
Kauno klinikose kiekvieno prostatos vėžiu sergančio žmogaus situacija aptariama daugiadalykėje specialistų komandoje. Urologai, onkologai chemoterapeutai, onkologai radioterapeutai, radiologai, patologai ir kiti specialistai kartu įvertina galimus gydymo būdus bei parenka konkrečiam pacientui tinkamiausią variantą.
Jei galimi keli lygiaverčiai gydymo metodai, sprendimas priimamas kartu su pacientu. Aptariama galima gydymo nauda, šalutiniai poveikiai ir gyvenimo kokybė po gydymo.
Doc. S. Auškalnis ragina vyrus nebijoti nei profilaktinio patikrinimo, nei pačios diagnozės. Kuo anksčiau liga nustatoma, tuo daugiau galimybių parinkti tinkamą gydymą ir išsaugoti visavertį bei kokybišką gyvenimą.
