Kauno apylinkės teismas dar kartą nukėlė terminą, iki kada Rusijos piliečio Jurijaus Borisovo anksčiau valdytai aviacijos technikos remonto bendrovei „Aviabaltika“ teks nugriauti Kauno oro uosto teritorijoje esančius statinius ir išvežti po darbų likusias statybines medžiagas.
Teismas 2024 metais galutinai nusprendė, kad dėl grėsmių nacionaliniam saugumui „Aviabaltika“ negali tęsti veiklos oro uoste. Pernai bendrovė buvo įpareigota statinius nugriauti iki šių metų birželio 9 dienos, tačiau sprendimo vykdymas dabar atidėtas daugiau nei pusmečiui.
Kauno apylinkės teismas rugsėjo 15 dieną vykusiame uždarame posėdyje patenkino bendrovės prašymą. Teismo atstovė Inga Ramanauskaitė BNS nurodė, kad liepos 23 dienos sprendimo dalis dėl statinių nugriovimo ir statybinių atliekų pašalinimo turi būti įvykdyta ne vėliau kaip iki 2026 metų gruodžio 31 dienos.
Kadangi byla nevieša, teismas papildomų aplinkybių nekomentuoja. Nutartį per 7 dienas galima apskųsti Kauno apygardos teismui.
Kauno oro uostą valdanti bendrovė Lietuvos oro uostai (LTOU) teismo nutarties skųsti neketina. Jos teigimu, svarbiausia, kad teismo sprendimas būtų galutinai įvykdytas, o „Aviabaltikos“ pastatai iki metų pabaigos būtų pašalinti iš oro uosto teritorijos.
Šio ginčo aplinkybės siekia birželį. Birželio 11 dieną tas pats teismas, „Aviabaltikos“ prašymu, laikinai sustabdė sprendimo vykdymą. Prieš tai bendrovė birželio 8 dieną kreipėsi dėl termino pratęsimo iki metų pabaigos ir prašė laikinai nevykdyti įpareigojimo nugriauti statinius bei išvežti likusias statybines medžiagas.
„Aviabaltikos“ advokatas Kęstutis Jonaitis anksčiau BNS sakė, kad griovimo darbai planuojami rudenį – spalį arba lapkritį. Jis taip pat teigė, kad jeigu LTOU perimtų statinius, kaip siūlė „Aviabaltika“, įmonei turėtų būti kompensuotos jų nugriovimo išlaidos.
LTOU pranešė, kad balandį „Aviabaltika“ Vilniaus apygardos teisme pradėjo bylą dėl nuostolių atlyginimo. Sprendimas joje dar nepriimtas. Tikslios prašomos kompensacijos sumos K. Jonaitis nenurodė, tačiau patvirtino, kad ji siekia milijonus.
Advokato teigimu, nustatyti griovimo terminai nesikeičia. Jis teigė, kad rangovai jau pasamdyti ir darbai bus vykdomi, nors įmonė vis dar tikisi, jog pastatus galėtų perimti oro uostas, jei jie būtų jam naudingi. Pasak K. Jonaičio, pasiūlymai Vyriausybei ir oro uostams teikiami raštu, tačiau atsakymų kol kas negauta. Jei statiniai nebus perimti, rangovai esą pasirengę darbus tęsti ir į nustatytą terminą tilpti.
Prieš metus „Aviabaltikos“ atstovai BNS teigė, kad bendrovė Kauno oro uoste su sraigtasparnių remontu susijusios veiklos „jau seniai“ nebevykdo.
2024 metais LTOU teismo prašė įpareigoti bendrovę per tris mėnesius nugriauti biurą, sandėlį, kitus inžinerinius statinius, gamybinį pastatą, sraigtasparnių remonto dirbtuves ir transformatorinę. Taip pat prašyta pašalinti iš sklypo po griovimo likusias statybines medžiagas.
„Aviabaltikos“ atstovai tokį reikalavimą laikė nepagrįstu. Jų teigimu, pagal sutartį bendrovė turi grąžinti tokį objektą, kokį gavo, todėl iš septynių pastatų keturi neturėtų būti griaunami.
2024 metais Klaipėdos apygardos teismui „Aviabaltika“ aiškino, kad Vyriausybei 2023 metų spalį pripažinus įmonę neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų ir neleidus pratęsti žemės nuomos sutarties, kita bendrovės veikla nebuvo uždrausta ar apribota, išskyrus konkrečią oro uosto apsaugos zoną.
LTOU teismui savo ruožtu teigė, kad grėsmę nacionaliniam saugumui kelia ne tik pats „Aviabaltikos“ buvimas oro uoste, bet ir jos veikla. Oro uostų atstovų vertinimu, sraigtasparnių dalių tiekimas kariuomenei nepanaikina vyriausybinės komisijos nustatytų aplinkybių, dėl kurių bendrovė pripažinta neatitinkančia šalies saugumo interesų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 metų liepą galutinai patvirtino, kad „Aviabaltika“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Dėl to įmonė negali pratęsti Kauno oro uoste esančio sklypo nuomos sutarties.
Kauno oro uosto pastatus „Aviabaltika“ išsinuomojo 1994 metų spalį. 2009 metų sausį bendrovė pasirašė ir 23,3 tūkst. kv. metrų ploto žemės nuomos sutartį, galiojusią iki 2023 metų spalio 12 dienos. LTOU teigimu, sutarčiai pasibaigus įmonė turėjo atlaisvinti sklypą.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
