Regos praradimas paliečia ne vien žmogaus sveikatą – jis keičia kasdienį gyvenimą, didina artimųjų naštą ir turi pasekmių visai ekonomikai. Apie tai tarptautinėje „Roche“ surengtoje diskusijoje kalbėjo pacientų organizacijų, sveikatos ekonomikos ir oftalmologijos specialistai. Jie pabrėžė, kad vertinant regos praradimo kainą būtina atsižvelgti ne tik į gydymo išlaidas, bet ir į gyvenimo kokybę, šeimos vaidmenį bei prarastą visuomenės produktyvumą.
Daugiau kaip 330 mln. žmonių visame pasaulyje gyvena su regos praradimu. „WifOR Institute“ skaičiavimais, amžinės geltonosios dėmės degeneracijos ir diabetinės retinopatijos socioekonominė našta dešimtyje analizuotų šalių 2023 m. sudarė 60 mlrd. JAV dolerių. Prognozuojama, kad iki 2032 m. ši suma beveik dviem trečdaliais padidės ir pasieks 98 mlrd. JAV dolerių per metus. Į šį vertinimą įtraukiamos ne tik medicininės išlaidos, bet ir sumažėjusios galimybės dirbti, užsiimti neapmokama veikla bei prisidėti prie visuomenės.
Silpstanti rega apriboja savarankiškumą
„Retina International“ vadovė Avril Daly pažymėjo, kad tinklainės ligų pasekmės neapsiriboja klinikiniais rodikliais. Prastėjant regėjimui žmogui gali būti sunkiau skaityti, atpažinti artimųjų veidus, vairuoti, užsiimti mėgstama veikla ar pačiam atlikti kasdienius darbus.
Pokyčiai paliečia ir paciento šeimą. Artimieji neretai turi keisti savo dienotvarkę, lydėti žmogų į gydymo įstaigas, padėti praktiškai ir emociškai. Kai kuriais atvejais jiems tenka mažinti darbo krūvį arba atsisakyti dalies profesinės veiklos.
Artimųjų pagalba taip pat turi ekonominę vertę
„WifOR Institute“ įkūrėjas ir vadovas prof. Dennis Ostwaldas atkreipė dėmesį, kad regos praradimo vertinimuose dažnai nepakankamai įvertinama neformali priežiūra ir prarastas neapmokamas darbas. Ekonominės pasekmės atsiranda ne vien tuomet, kai žmogus nebegali dirbti.
Regos netekę vyresni žmonės gali nebesugebėti prižiūrėti anūkų, padėti šeimos nariams ar atlikti kitų kasdienių užduočių. Nors ši veikla neapmokama, ji turi reikšmingą vertę visuomenei. Prof. D. Ostwaldas pabrėžė, kad sveikata turėtų būti vertinama kaip investicija, o ne vien kaip išlaidos. Sprendimų priėmėjams, jo teigimu, svarbu matyti ne tik sveikatos sistemai tenkančią naštą, bet ir naudą, kurią gali suteikti investicijos į regos išsaugojimą bei ankstyvą ligų nustatymą.
Sudėtingas gydymas gali trukdyti jo laikytis
Gydymo prieinamumas pacientams nėra vienintelis svarbus aspektas. Dažni apsilankymai gydymo įstaigose, nuolatinės procedūros ir su jomis susijęs nerimas gali didinti fizinę, emocinę bei praktinę naštą. Renginio išvadose pabrėžta, kad dėl dažnų vizitų ir ilgalaikio gydymo pacientai gali praleisti dalį apsilankymų, nutraukti gydymą arba ne taip nuosekliai laikytis nustatyto režimo.
A. Daly teigimu, pacientai vis dažniau pageidauja labiau individualizuotos priežiūros, pritaikytos jų kasdienybei. Jiems svarbus ne tik regos aštrumo rodiklis, bet ir tai, ar gydymas padeda išsaugoti savarankiškumą, gyvenimo kokybę bei mažesnę priklausomybę nuo artimųjų.
Ankstesnis ligos nustatymas gali sumažinti naštą
Tinklainės chirurgė ir „Roche“ medicinos ekspertė prof. Nancy Holekamp vienu svarbiausių sprendimų įvardijo ankstesnę diagnostiką. Pasak jos, oftalmologijoje daugėja dirbtiniu intelektu pagrįstos vaizdų analizės galimybių, kurios gali padėti greičiau nustatyti žmones, kuriems reikalingi išsamesni tyrimai.
Vis dėlto technologijų nepakanka. Tam reikalingos pasirengusios sveikatos sistemos, aiškus pacientų nukreipimas ir pakankamas specialistų skaičius. Prof. N. Holekamp pažymėjo, kad kuo anksčiau liga nustatoma, tuo daugiau galimybių ją kontroliuoti ir tuo palankesnė paciento prognozė.
Ji taip pat išskyrė ilgesnio veikimo gydymo sprendimus. Mažesnis procedūrų ir apsilankymų skaičius gali sumažinti krūvį pacientui, jo artimiesiems, klinikai ir visai sveikatos sistemai.
Regos išsaugojimas svarbus ir ekonomikai
Diskusijoje pabrėžta, kad regos praradimo nebegalima vertinti tik kaip medicininės problemos. Visuomenei senstant ir ilgėjant darbiniam amžiui, gebėjimas kuo ilgiau išsaugoti regą tampa svarbus ne tik žmogaus gyvenimo kokybei, bet ir ekonominiam aktyvumui bei visuomenės gerovei.
Ekspertų vertinimu, daugiau dėmesio reikia skirti ankstyvai diagnostikai, priežiūros organizavimui, inovacijoms ir sveikatos politikai. Regos išsaugojimas gali pagerinti paciento gyvenimo kokybę ir kartu sumažinti naštą jo šeimai, sveikatos sistemai bei ekonomikai.
