Nelegalios psichoaktyviosios medžiagos medikams tampa vis didesniu išbandymu. Skaičiuojama tūkstančiai skirtingų jų rūšių, kurios rinkoje atsiranda taip sparčiai, kad specialistams ne visada pavyksta nustatyti, ką žmogus pavartojo ir kaip jį gydyti. Prieš savaitę mirus garsaus advokato Vytauto Zeliankos 29-erių sūnui Jurgiui, kuris kovojo su įvairiomis ligomis ir priklausomybėmis, specialistai dar kartą atkreipė dėmesį į pavojus, apie kuriuos dalis žmonių nė nesusimąsto.
Psichiatras Martynas Marcinkevičius teigia, kad situacija, palyginti su buvusia prieš kelis dešimtmečius, pasikeitė iš esmės. Šiandien egzistuoja tūkstančiai skirtingų sintetinių medžiagų, jos maišomos tarpusavyje, o poveikis gali pasikeisti vos per kelias akimirkas. Dėl to ligoninėje medikams kartais tenka gydyti žmogų net nežinant, ką jis iš tiesų pavartojo.
Psichiatras pasakoja, kad patys pacientai medikams kartais sako nebandyti aiškintis, nes tyrimai vis tiek neparodys visko, ką jie suvartojo.
Rinkoje – apie tūkstantį sintetinių medžiagų
M. Marcinkevičiaus teigimu, nelegalių narkotikų rinka per pastaruosius metus pasikeitė neatpažįstamai. Prieš maždaug 20 metų Lietuvoje buvo žinomos apie keturios pagrindinės narkotikų grupės, o dabar kalbama apie maždaug tūkstantį ar net daugiau sintetinių narkotikų.
Gydytojas šį pokytį lygina ne su banga, o su cunamiu. Europos skaičiavimai rodo, kad maždaug kasdien sukuriama po vieną naują sintetinį narkotiką. Legalių vaistų sukeliama priklausomybė, jo vertinimu, yra tik maža dalis visos psichotropinių medžiagų problemos.
Medžiagų mišinys gali per kelias sekundes pakeisti žmogaus būklę
Viena pavojingiausių tendencijų – skirtingų medžiagų vartojimas kartu. Dėl didžiulės sintetinių narkotikų įvairovės jų poveikis tampa visiškai nenuspėjamas.
Gydytojas aiškina, kad žmogus iš pradžių gali netikėtai prarasti sąmonę, nugrimzti į komą, o jo kraujospūdis gali smarkiai kristi. Tokiu atveju medikams tenka kelti spaudimą ir gaivinti pacientą, kad šis nemirtų dėl kolapso. Tačiau po kelių sekundžių situacija gali apsiversti: pacientas tampa itin sujaudintas, šoka iš lovos, o jį išlaikyti kartais pajėgia tik keturi vyrai.
Tokie staigūs svyravimai medikams kelia ypač daug sunkumų. M. Marcinkevičius, remdamasis pokalbiais su toksikologais, sako, kad sunkiausiais atvejais žmogus nuolat svyruoja tarp visiško kolapso ir ekstremalaus sujaudinimo. Jis gali staiga mirti arba su didele jėga pradėti bėgti, todėl jo neįmanoma sulaikyti.
Tokiais atvejais neatlaikyti gali širdis ar kiti organai, ir tai gali nutikti net jauniems žmonėms. Psichiatras pabrėžia, kad sintetiniai narkotikai šiandien sukelia itin sunkių pasekmių.
Gydymas dažnai tampa bandymu veikti pagal simptomus
Problemų kyla ne tik dėl medžiagų poveikio, bet ir dėl to, kad dalies naujų narkotikų neįmanoma greitai nustatyti. Jie kuriami greičiau, nei spėjami įtraukti į narkotinių medžiagų sąrašus, todėl policijai ir tyrėjams sudėtinga juos atpažinti bei ištirti.
Dar sudėtingesnė situacija susiklosto pacientui patekus į ligoninę. Jei nėra žinoma, ką žmogus pavartojo, gydymas dažniausiai būna simptominis: sujaudintą pacientą bandoma nuraminti, o slopstantį – gaivinti ir palaikyti jo gyvybines funkcijas.
Anksčiau tam tikros medžiagos, pavyzdžiui, opioidai, turėdavo priešnuodžius ir aiškesnes gydymo schemas. Dabar medikams neretai tenka veikti nežinant nei medžiagos, nei jos dozės.
Neaiški ne tik sudėtis, bet ir dozė
Nelegalių narkotikų negalima lyginti su vaistinėje parduodamais vaistais. Vaistų sudėtis ir dozė yra kontroliuojama: jei ant pakuotės nurodyta 5 ar 10 miligramų, toks kiekis preparate ir turi būti.
Sintetiniai narkotikai dažnai gaminami nelegaliomis, vadinamosiomis garažinėmis sąlygomis. Dėl to vieną dieną pagaminta medžiaga gali būti du ar tris kartus silpnesnė nei pagaminta kitą dieną.
Taigi nei pardavėjas, nei perpardavinėtojas, nei vartotojas nebūtinai žino, kas tiksliai yra produkte. Medžiagos gali būti praskiedžiamos arba papildomai sustiprinamos. Gydytojas yra susidūręs su atvejais, kai narkotikuose randama žiurknuodžių ir kitų nuodų, naudojamų poveikiui sustiprinti.
Pasak M. Marcinkevičiaus, kai kuriais atvejais kaip kanapės parduodama ne kanapių žolė, o kita žolė, apipurkšta sintetiniais kanabinoidais.
Gydytojas taip pat nurodo, kad kanapes vartojantys žmonės, remiantis moksliniais tyrimais, 4–6 kartus dažniau gali susirgti šizofrenija, psichoze ar kitomis psichikos ligomis.
Priklausomybę gali sukelti ir receptiniai vaistai
Pasak psichiatro, iš legaliai skiriamų vaistų priklausomybę gali sukelti benzodiazepinai. Vis dėlto jis ragina atskirti priklausomybę nuo savijautos pablogėjimo, kuris gali pasireikšti nutraukus gydymą.
M. Marcinkevičius pabrėžia, kad antidepresantai ir antipsichotikai priklausomybės nesukelia. Jei nutraukus jų vartojimą žmogus pasijunta blogiau, tai, jo teigimu, reiškia ne priklausomybę, o tai, kad gydymas vis dar reikalingas.
Lietuvoje šių vaistų anksčiau vartota gerokai daugiau
Gydytojas pasakoja, kad daugelį metų Lietuvoje benzodiazepinų, nuo kurių gali išsivystyti priklausomybė, buvo suvartojama gerokai daugiau nei aplinkinėse šalyse. Juos dažnai skirdavo ne psichiatrai, o šeimos gydytojai, neurologai ir kardiologai, siekdami sumažinti psichosomatinius simptomus.
Prie to prisidėjo ir ilgą laiką visuomenėje gyvavusi psichiatrijos stigma. Prieš 15–20 metų, o kai kuriais atvejais ir dabar, žmonės bijodavo kreiptis į psichiatrą. Todėl kiti gydytojai ne visada pasiūlydavo tokią konsultaciją, o benzodiazepinas tapdavo paprastesniu sprendimu.
Iš pradžių šie vaistai gali veikti gerai, tačiau vėliau atsiranda pripratimas ir priklausomybė, todėl prireikia vis didesnės dozės.
Vis dėlto pastaraisiais metais benzodiazepinų vartojimas Lietuvoje mažėja. M. Marcinkevičiaus teigimu, tam įtakos turėjo ir sugriežtinta šių vaistų skyrimo tvarka.
