Kelionių projekto „1000 pasaulio stebuklų“ kūrėjai Audrius ir Alma Sutkai toliau keliauja po Islandiją ir vis labiau tolsta nuo populiariausių turistinių maršrutų. Per kelias savaites pora jau nuvažiavo daugiau kaip penkis tūkstančius kilometrų, apsilankė Reikjavike, nusileido į ugnikalnio kraterį, išbandė maudynes tarp ledo lyčių ir „Defender“ visureigiu įveikė atkarpą, kuri dalį paros būna užliejama vandenyno.
Kelionę lydi ir techniniai iššūkiai. Per pirmąsias savaites keliautojams prireikė dviejų naujų padangų: viena buvo pakeista po ankstesnio prakirtimo, o kitą važiuojant žvyrkeliu pažeidė taip smarkiai, kad joje atsivėrė dvi skylės. Net sustiprintos, sudėtingoms sąlygoms skirtos padangos Islandijos keliuose nėra apsaugotos nuo tokių nutikimų.
A. Sutkus pasakoja, kad kelias dienas važiuojant be atsarginio rato nuolat tenka nerimauti, kur automobilis galėtų sustoti. Įdomiausi objektai dažnai pasiekiami tik F tipo keliais, kurių Islandijoje netrūksta, o tai reiškia ilgas keliones žvyrkeliais.
Kai kurios tokios atkarpos keliautojui primena Mongoliją. Važiuojant nelygiu, „tarką“ primenančiu keliu tenka nuolat parinkti tinkamą greitį, kad automobilis būtų kuo mažiau kratomas. Be to, net tuo pačiu numeriu pažymėtas maršrutas gali netikėtai iš asfalto pereiti į keliasdešimties kilometrų žvyrkelį.
Į ugnikalnio gelmes – metaline kabina
Šiame kelionės etape Sutkai išbandė ir įspūdingas Islandijos pramogas. Viena jų – nusileidimas maždaug 120 metrų į ugnikalnio kraterį. Lankytojai į jo vidų nuleidžiami metaline kabina, o ten juos pasitinka įvairiomis mineralų ir uolienų spalvomis išmargintos sienos.
Įspūdžių suteikė ir lagūna, kurioje nuo ledyno atskilusios ledo lytys upe slenka vandenyno link. Dalis jų vėliau išmetama į vadinamąjį Deimantų paplūdimį.
A. Sutkus teigia net išdrįsęs išsimaudyti tarp ledo lyčių. Jo vertinimu, vandens temperatūra galėjo siekti vos du ar tris laipsnius šilumos. Po kelių minučių kojos tapo dėmėtos ir pradėjo stipriai skaudėti nuo šalčio.
Reikjavikas panevėžiečiui priminė jaukų Europos miestą
Nors Islandija pirmiausia siejama su gamta, keliautojai apsilankė ir šalies sostinėje Reikjavike. A. Sutkui miestas pasirodė jaukus ir gerokai besiskiriantis nuo didžiųjų Vakarų Europos miestų.
Panevėžietis sostinę palygino su nedideliu, maždaug šimtatūkstantiniu Europos miestu ir juokavo, kad Panevėžys, jei turėtų uostą, galėtų būti panašus į Reikjaviką.
Sutkai sostinėje apsilankė per miesto gimtadienio renginius. Tuo metu vyko maratonas ir fejerverkų šou. Reikjavike porą sudomino interaktyvios pramogos, lavos šou bei galimybė virtualiai perskristi virš Islandijos. Tačiau ne mažiau nustebino ir sutikti lietuviai.
Per kelias dienas keliautojai ne kartą buvo užkalbinti lietuviškai, tautiečių sutiko parduotuvėse ir servisuose. Pasak Audriaus, Islandijoje gyvenantys lietuviai prie vietos klimato prisitaikė: daugelis renkasi visureigius, o savaitgaliais keliauja po kalnus, kraterius ir atokesnes salos vietas.
Vandenynas kelią atveria tik kelioms valandoms
Vienas įsimintiniausių kelionės etapų laukė Vakarų fjorduose. Tai nuo didesnių gyvenviečių nutolęs regionas, kuriame lankosi gerokai mažiau turistų.
Sutkai čia pasirinko 622 numeriu pažymėtą kelią. Jis driekiasi palei vandenyno pakrantę ir kalnų šlaitus, tačiau įdomiausia jo atkarpa pravažiuojama tik kelias valandas per parą, kai vanduo atsitraukia.
Norint ją pasiekti, pirmiausia reikia įveikti maždaug 20–30 kilometrų žvyrkeliu. Tada tenka sulaukti atoslūgio ir akmenuotu, šlapiu keliu pervažiuoti pakrantės atkarpą. A. Sutkus mano, kad tokioje vietoje „Defender“ ypač praverčia norint pasiekti unikalias pasaulio vietas.
Keliautojas yra matęs nuotraukų, kuriose automobiliai nuo šio kelio buvo nuplauti į vandenį. Todėl tokiose atokiose vietose automobilio pravažumas svarbus ne tik dėl patogumo. Jei automobilis sugestų, pirmiausia reikėtų galvoti ne apie remontą, o apie saugų pasitraukimą.
Kelionę jau palietė pirmasis pašalas
Kelionei įpusėjus Islandijoje vis ryškiau juntamas rudens artėjimas. Sutkai jau sulaukė pirmojo pašalo, o vieną naktį stogo palapinėje miegojo temperatūrai nukritus iki nulio.
Prieš kelionę papildomai apšiltinta palapinė pasiteisino. „Defender“ sumontuotas dyzelinis šildytuvas naudojamas ne tik šilumai, bet ir drėgmei bei kondensatui pašalinti.
A. Sutkus apšiltinimą vadina geriausiu sprendimu, kurį priėmė ruošdamasis kelionei. Vieną naktį vėjas siekė maždaug dešimt metrų per sekundę, judino automobilį ir visą konstrukciją, tačiau palapinėje pora miegojo patogiai.
Toliau keliautojų laukia Islandijos šiaurė, banginių stebėjimas, kanjonai ir dar atokesni kraštovaizdžiai. Audriaus teigimu, tolstant nuo labiausiai lankomų vietų sala tampa vis įdomesnė: mažėja žmonių, daugėja žvyrkelių, laukinės gamtos ir patirčių, dėl kurių verta leistis į tokią kelionę.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
