Seimas po pateikimo pritarė įstatymo projektui, kuriuo piktybiškai vaikų neišlaikantiems tėvams būtų numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki dvejų metų. Šiuo metu teismai tokiais atvejais dažniau skiria viešuosius darbus nei siunčia už grotų.
Alimentų nemokantys tėvai savo vaikams jau skolingi 227 mln. eurų. Tarp jų – vienas tėvas, atsisakantis išlaikyti net 8 vaikus, o vienas asmuo išlaikymo nemokėjo 15 vaikų.
Kai kurie tėvai vaikais nustoja rūpintis iškart po skyrybų. Vilnietį Oskarą tėvas paliko, kai šiam buvo vos pusė metų. Pasak Oskaro, jo tėvas išvyko į Airiją, o bandymai išsireikalauti alimentus per teismus buvo nesėkmingi, nes vyras verslą vykdė neoficialiai ir gaudavo grynuosius pinigus.
Alimentų skolos perkopė 227 mln. eurų
Lietuvos antstoliai šiuo metu nagrinėja 45 tūkst. alimentų išieškojimo bylų. Pinigus siekiama išieškoti maždaug šimtui tūkstančių vaikų, o oficialiai tėvų įsiskolinimas sudaro 227 mln. eurų.
Antstolių rūmų prezidiumo narys Jonas Petrikas teigė, kad vidutinė skola siekia 8 tūkst. 300 eurų. Jo vykdomoje byloje vieno asmens įsiskolinimas šiuo metu sudaro 80 tūkst. eurų.
„Sodros“ duomenimis, yra tėvų, kurie atsisako išlaikyti ne vieną vaiką. „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič nurodė, kad vienas tėvas nemokėjo išlaikymo 15 vaikų, o šių metų rekordininkas – 8 vaikų tėvas, kuris taip pat vaikams nemoka alimentų.
Gyventojai teigė pastebintys, kad dalis išlaikymo vengiančių vyrų po skyrybų vaiką tarsi nustoja laikyti savu. Kiti svarstė, jog tokį elgesį lemia empatijos, supratimo ir atsakomybės stoka.
Pasak J. Petriko, tūkstančiai tėvų alimentų nemoka ne todėl, kad neturi galimybių, o todėl, kad nenori. Vienas dažniausių jų argumentų – esą pinigus gaunantis asmuo juos išleis ne vaikui, o savo reikmėms, arba kad vaikas ir taip gyvena gerai, o pats skolininkas – blogai.
M. Kozič pasakojo, kad alimentų vengiantys asmenys dalijasi patarimais, kaip apsunkinti išieškojimą: įsidarbinti nelegaliai užsienyje ar kitaip nepateikti savo duomenų.
Siūloma atsisakyti viešųjų darbų
Jeigu tėvas ar motina po teismo sprendimo vaikui nemoka alimentų, išmoką laikinai moka „Sodra“, o vėliau bando susigrąžinti šiuos pinigus. Tokias išmokas kas mėnesį gauna apie 17 tūkst. vaikų.
Pagal dabar galiojančią tvarką piktybiškai alimentų nemokantiems asmenims gali būti skiriami viešieji darbai, bauda arba laisvės atėmimas. D. Razmislevičius siūlo, kad tokie tėvai nebegalėtų išsisukti viešaisiais darbais ir būtų siunčiami į kalėjimą dvejiems metams.
Griežtesnę atsakomybę palaikantys žmonės teigė, kad ilgesnis buvimas kalėjime galėtų priversti skolininkus susimąstyti. Vis dėlto Oskaras atkreipė dėmesį, jog kalėjime esantį asmenį išlaikytų mokesčių mokėtojai, o vaikas nuo to vis tiek negautų pinigų.
Siūloma riboti ir ateities teises
Alimentų vengiantys, pajamas slepiantys tėvai ateityje gali gauti mažesnes pensijas. Tačiau pagal dabartinius įstatymus jie vis tiek gali prašyti savo vaikų išlaikymo senatvėje.
Oskaras tokį scenarijų pavadino nesąžiningu, nes žmogus, vaikystėje neišlaikęs savo vaiko, vėliau galėtų reikalauti paramos iš jo.
D. Razmislevičius Seimui pateikė pataisą, pagal kurią išlaikymo negalėtų gauti savo vaikų neauginę ir prieš juos smurtavę tėvai. Nors Seime šiam siūlymui buvo prieštaraujama, po pateikimo jam pritarta.
Seimo narys Vitalijus Gailius teigė balsuosiantis prieš, nes projekte, jo vertinimu, nėra numatyta pakankamai aiški sąlyga, taikytina tėvui, kuris nuo atsakomybės pabėgo.
Seimas taip pat svarsto galimybę iš alimentų nemokančių asmenų atimti vairuotojo pažymėjimą ir neleisti įsigyti žvejo bei medžiotojo bilietų.
