JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paskelbė pasiekęs susitarimą su Danija dėl Grenlandijos saugumo. Anot jo, susitarimas suteiks Vašingtonui nuolatinę teritorijos saugumo kontrolę ir neleis Rusijai bei Kinijai Grenlandijoje įkurti bazių.
Į Baltuosius rūmus 2025 metų sausį sugrįžęs D. Trumpas ne kartą teigė, kad dėl strateginės reikšmės Jungtinėms Valstijoms būtina kontroliuoti Grenlandiją. Tokie pareiškimai kėlė susirūpinimą NATO priklausančioje Danijoje ir sulaukė ryžtingo Aljanso pasipriešinimo.
Danija ir jos autonominė teritorija Grenlandija susitarimą įvertino palankiai. Planuojama, kad dokumentas kitą savaitę bus pasirašytas Niujorke, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose.
Vis dėlto kol kas nėra aišku, kokios tiksliai bus susitarimo sąlygos. Danija pabrėžia, kad jos suverenitetas dėl dokumento nebus pažeistas.
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pareiškė, kad susitarimas kartu patvirtina Danijos Karalystės suverenitetą ir teritorinį vientisumą bei Grenlandijos gyventojų teisę į apsisprendimą.
Ji taip pat nurodė, kad nuo šiol jokiai JAV priešiškai valstybei be aiškaus rašytinio sutikimo nebus leidžiama Grenlandijoje turėti bazę, dislokuoti karių ar investuoti į jautrius sektorius.
80-metis D. Trumpas susitarimą apibūdino kaip neterminuotą ir teigė, kad jis niekada nesibaigs. Prezidentas taip pat sakė, kad Jungtinės Valstijos nedelsdamos smarkiai didins savo karinį buvimą Grenlandijoje.
D. Trumpas ne kartą perspėjo, jog Rusija ir Kinija siekia įsitvirtinti Grenlandijoje. Arkties regionui šylant, ši teritorija tampa vis svarbesne strateginės konkurencijos vieta. JAV Valstybės departamentas aiškiai nurodė, kad Maskvai ir Pekinui nebus leista ten įsitvirtinti.
Valstybės departamento pareigūno teigimu, susitarimas neleis Kinijai ir Rusijai Grenlandijoje įkurti bazių ar siųsti ten karių. Be to, jame numatyti mechanizmai, turintys užkirsti kelią investicijoms į jautrius sektorius.
Šių metų sausį Davoso ekonomikos forume D. Trumpas esą susitarė su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte dėl Grenlandijos ateities, tačiau to susitarimo turinys liko neatskleistas.
M. Frederiksen pirmadienį sakė optimistiškai vertinanti nuo sausio vykstančias diskusijas su Jungtinėmis Valstijomis ir Grenlandija bei jų galimybes padėti išspręsti ginčą.
Penktadienį ji teigė džiaugiantis, kad atsirado galimybė sudaryti Grenlandijai, Danijos Karalystei ir Jungtinėms Valstijoms palankų susitarimą. Pasak jos, toks dokumentas būtų naudingas ir NATO bei Europai.
Grenlandijos ministras pirmininkas Jensas-Frederikas Nielsenas savo ruožtu pareiškė, kad susitarimas su JAV sustiprins teritorijos saugumą.
D. Trumpas nepateikė išsamesnių paaiškinimų, kaip susitarimas būtų įgyvendinamas. Taip pat neaišku, ar jis susijęs su M. Rutte pasiektu susitarimu, ar nuo jo iš esmės skiriasi.
Kelios žiniasklaidos priemonės skelbė, kad JAV, be šiaurėje esančios Pitufiko bazės, svarsto Grenlandijos pietuose atidaryti dar tris karines bazes.
Pagal 1951 metais sudarytą ir 2004 metais atnaujintą gynybos susitarimą Vašingtonas jau turi teisę didinti saloje dislokuotų karių skaičių ir plėsti karinius objektus, jeigu apie tokius veiksmus iš anksto informuojamos Danija ir Grenlandija.
Įtampai pasiekus aukščiausią tašką, D. Trumpas neatmetė galimybės panaudoti jėgą 57 tūkst. gyventojų turinčiai teritorijai užimti. Tai sukėlė nerimą Europos Sąjungoje ir NATO.
Vėliau įtampa kiek sumažėjo, o NATO, regis, siekdama nuraminti D. Trumpą, pradėjo naują misiją, skirtą saugumui Arktyje stiprinti.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
