Vaizdo įraše, kuriame, regis, kalba prezidentas Gitanas Nausėda, skamba necenzūriniai žodžiai apie iš „Limonos“ įsigytas prekes. Tačiau tai – ne prezidento pasisakymas. Originaliame įraše kalba dėl aštrių komentarų internete žinomas Linas Hermanas, o dirbtinis intelektas jo balsą ir žodžius pritaikė G. Nausėdos atvaizdui.
Seime siūloma griežtinti atsakomybę už seksualinio pobūdžio dirbtinio intelekto sukurtas vaizdo klastotes. B. Vėsaitė teigia, kad šiuo metu Baudžiamajame kodekse tokie atvejai nėra pakankamai aiškiai reglamentuoti arba apskritai neaptariami.
Pagal siūlymą už seksualinio ar pornografinio „deepfake“ turinio sukūrimą ir platinimą galėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Už tai būtų galima skirti iki dvejų metų laisvės atėmimo, taip pat numatomos ir kitos bausmės.
B. Vėsaitė tarp galimų sankcijų mini viešuosius darbus. Pasak jos, tokios klastotės pažeidžia žmogaus teises, orumą ir seksualinio apsisprendimo laisvę.
Šiuos siūlymus Seimas turėtų svarstyti gruodžio mėnesį.
Netikrus įrašus atskirti vis sunkiau
Dirbtinio intelekto sukurtų vaizdo ir garso klastočių atpažinimas tampa vis sudėtingesnis. Specialistai pabrėžia, kad technologijos jau leidžia sukurti įrašus, kurie nuo tikrų gali beveik nesiskirti.
Dirbtinio intelekto specialistas Tomas Sakro sako, kad ankstesni klastočių požymiai, pavyzdžiui, netikslus pirštų skaičius ar vaizdo susiliejimai, ne visada išlieka. Jo teigimu, lietuviškuose „deepfake“ įrašuose dažniau galima pastebėti netaisyklingą tarimą arba su balsu nesutampančius lūpų judesius.
Ekspertai įspėja, kad tokie įrašai gali būti kuriami ne vien pramogai ar pokštams. Jie taip pat gali tapti propagandos priemone.
T. Sakro nurodo, kad žmones galėtų paveikti suklastoti vaizdai apie sprogusį namą, gerai žinomas vietas ar tariamas karines provokacijas.
