Penktadienį Lietuvą pasiekė liūdna žinia – mirė rašytoja Violeta Palčinskaitė. Ji buvo įvairiapusė kūrėja: poetė, prozininkė, dramaturgė, vertėja, libretų ir kino scenarijų autorė, rašiusi tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. V. Palčinskaitė laikoma viena reikšmingiausių autorių, dariusių įtaką lietuvių vaikų literatūrai ir padėjusių jauniesiems skaitytojams atrasti poezijos pasaulį.
Vėliau artimieji pranešė, kada ir kur bus galima atsisveikinti su velione.
Atsisveikinimas vyks šv. Jonų bažnyčioje
Su V. Palčinskaite bus galima atsisveikinti šv. Jonų bažnyčioje rugpjūčio 18 d., antradienį, nuo 12 iki 20 val. ir rugpjūčio 19 d., trečiadienį, nuo 9 iki 11 val.
Šv. Mišios už velionę bus aukojamos trečiadienį 11 val.
Į literatūrą V. Palčinskaitė įžengė dar studijuodama Vilniaus universitete. 1961 m. pasirodė pirmoji jos eilėraščių knyga „Žemė kėlė žolę“. Tuomet kritikai išskyrė kūrinių romantiškumą, vidinę energiją ir miesto gyvenimo atspindžius. Septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose poetė išleido penkis poezijos rinkinius, kurių pagrindu vėliau parengta rinktinė „Laiptai“ (1985 m.).
Šešis dešimtmečius kūrė vaikams
Į vaikų literatūrą rašytoja atėjo 1965 m. ir šiai sričiai skyrė šešis dešimtmečius. Literatūrologas Kęstutis Urba yra pastebėjęs, kad pirmosios V. Palčinskaitės knygos vaikams – „Žirnių namelis“ (1965 m.), „Einu per miestą“ (1966 m.) ir „Braškių karalienė“ (1967 m.) – skaitytojams atvėrė sužmogintą, pasakiškų bruožų turintį gamtos ir miesto pasaulį. Augalai, daržovės bei gamtos reiškiniai jos kūriniuose virsdavo veikėjais, kurie ne tik žaisdino vaikus, bet ir skatino juos kitaip pažvelgti į paslaptingą aplinką.
Vaikams skirtoje V. Palčinskaitės poezijoje vyravo optimizmas, vaikystė vaizduota kaip žaidimas ir šventė. Vis dėlto poetė į savo kūrybą įtraukdavo ir dramatiškų temų, pavyzdžiui, poemoje „Baltosios nykštukės“ (1970 m.). Iš pirmųjų penkių rinkinių sudaryta rinktinė „Namai namučiai“ (1977, 1984 m.) tapo itin populiari ir buvo ne kartą perleista.
K. Urbos teigimu, 1987 m. išleistas rinkinys „Senamiesčio lėlės“ žymėjo naują V. Palčinskaitės kūrybos vaikams etapą. Jos tekstuose daugiau atsirado miesto ir senamiesčio vaizdų, o ankstesnį džiaugsmą papildė mąslumas bei romantizuota paslaptis.
Rašytojos kūryba neapsiribojo poezija. Nuo 1964 m. ji parašė šešias pjesių knygas vaikams, tapusias medžiaga įvairių Lietuvos teatrų režisieriams. Jos pjesės buvo statomos Vilniaus Valstybiniame Jaunimo teatre, Vilniaus „Lėlės“ teatre ir Vilniaus Rusų dramos teatre. „Aš vejuosi vasarą“ pastatyta Klaipėdos dramos teatre, „Septynios snieguolės ir vienas nykštukas“ – Šiaulių dramos teatre, o „Kristiano Anderseno rožė“ – Kauno dramos teatre.
Pjesė „Aš vejuos vasarą“, pastatyta 100 teatrų ir laikoma vienu brandžiausių autorės kūrinių, į sceną sugrįžo 2024 m. Keistuolių teatre sukurtas spektaklis pelnė Auksinį scenos kryžių kaip geriausias spektaklis vaikams ir jaunimui, o iki šiol pritraukia pilnas jaunųjų žiūrovų sales. V. Palčinskaitės pjesės taip pat plačiai skambėjo mėgėjų bei mokyklų teatruose ir dramos būreliuose.
Pagal jos scenarijus Lietuvos kino studijoje sukurti trys filmai: „Andrius“, „Traukinys į Bulzibarą“ ir „Geležinė princesė“. Visi jie sulaukė didelio populiarumo. V. Palčinskaitė taip pat parašė libretus penkioms oratorijoms ir miuziklams. Vienu brandžiausių jos darbų laikomas tekstas Eduardo Balsio oratorijai „Nelieskite mėlyno gaublio“.
Ne vienas poetės tekstas tapo daina. Tarp jų – „Tu, kuris aukštai“, „Mėlynos gatvelės“, „Dėdė miegas“, „Naktis“, „Aš noriu, kad tu man grotum“ ir „Veidai“.
Reikšmingą V. Palčinskaitės kūrybos dalį sudarė ir pasaulinės vaikų literatūros vertimai. Ji į lietuvių kalbą vertė Roaldo Dahlio, Kate DiCamillo, John Boyne ir kitų autorių knygas vaikams bei paaugliams. Ypatingą vietą užima britų folkloro tekstų vertimas – 1998 m. išleista knyga „Motulės žąsies eilėraščiai“.
Vėlyvuoju kūrybos laikotarpiu poetė ir toliau ieškojo naujų raiškos formų. Vaikams ji išleido eilėraščių knygas „Eilėraščiai iš namų“ (2017 m.), „Ką padarė šokių salė“ (2020 m.) ir „Bala nematė“ (2021 m.). Taip pat pasirodė trys memuarų knygos: „Atminties babilonai, arba Aš vejuos vasarą“ (2015 m.), „Paslapties babilonai, arba Aš tau siunčiu labų dienų“ (2019 m.) ir „Pilnaties babilonai, arba Kristiano Anderseno rožė“ (2024 m.). Vaikams skirti jos prozos kūriniai – „Stebuklinga Mocarto fleita“ (2008 m.), „Muzika Troliui“ (2011 m.) ir „Trolis Molis ir Čiurlionis“ (2021 m.).
2026 m. pradžioje V. Palčinskaitė išleido suaugusiesiems skirtą poezijos rinktinę „Aukštoje žolėje“, kurioje publikuoti ir nauji eilėraščiai. Prieš porą savaičių pasirodė nauja jos knyga vaikams „Afrikoj nėra žiemos“.
Rašytojų sąjungai V. Palčinskaitė priklausė nuo 1964 m. Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui sudarytame svarbiausių vaikų literatūros kūrinių sąraše „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“ įrašytos net trys jos knygos.
2003 m. V. Palčinskaitei įteiktas Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžius, 2018 m. ji apdovanota Vyriausybės kultūros ir meno premija, o 2023 m. jai skirta Nacionalinė kultūros ir meno premija – reikšmingiausias šalies kultūros apdovanojimas.
Poetės eilėraščiai daugelį metų išlieka vaikų atmintyje: jie deklamuojami, mokomasi mintinai, perduodami iš tėvų vaikams, tampa dainų ir spektaklių tekstais. V. Palčinskaitė aktyviai bendravo su skaitytojais visoje Lietuvoje, o savo laikysena, optimizmu, humoru ir šiluma buvo artima tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.
Su poete atsisveikinama jos pačios žodžiais – eilėraščiu iš naujausios knygos vaikams „Afrikoj nėra žiemos“.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
