Darbo netekę žmonės gali iki devynių mėnesių gauti nedarbo išmoką, tačiau jos suma priklauso nuo ankstesnių draudžiamųjų pajamų. Nuo 2026 m. liepos pasikeitus išmokos skaičiavimo taisyklėms, pakito ir bedarbiams mokamos sumos.
Išmokų dydžiai skiriasi ne tik priklausomai nuo žmogaus pajamų, bet ir pagal savivaldybę. „Sodros“ duomenys rodo, kur nedarbo išmokų gavėjų yra daugiausia ir kur vidutinės išmokos siekia didžiausias sumas.
Daugiausia gavėjų – Vilniuje
2026 m. birželį daugiausia nedarbo išmokų gavėjų buvo Vilniuje – ją gavo 16 tūkst. žmonių. Antroje vietoje liko Kaunas, kuriame išmoka mokėta 8 tūkst. gyventojų.
Klaipėdoje išmoką gavo 4 tūkst. asmenų, Vilniaus rajone – 3,4 tūkst., Kauno rajone – 3 tūkst. Šiauliuose tokių gavėjų buvo 2,4 tūkst., Panevėžyje – 2,3 tūkst., o Klaipėdos rajone – 1,9 tūkst.
Marijampolėje nedarbo išmoką gavo 1,6 tūkst. gyventojų, Jonavoje – 1,5 tūkst.
Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais, savivaldybių rikiuotė beveik nepasikeitė. Gavėjų skaičius per metus išaugo tik Klaipėdos rajone – 280 žmonių. Vilniuje jis sumažėjo 100, Klaipėdoje – 430, Kaune – 240 asmenų.
Neringoje vidutinė išmoka – didžiausia
Didžiausios vidutinės nedarbo išmokos 2026 m. birželį buvo mokamos Neringos savivaldybėje – vidutiniškai po 827,1 euro.
Vilniaus miesto savivaldybėje vidutinė išmoka siekė 814,9 euro, Palangoje – 771,7 euro. Vilniaus rajono gyventojai vidutiniškai gavo 763,6 euro, Kauno rajono – 754,9 euro.
Į didžiausių išmokų savivaldybių sąrašą taip pat pateko Trakų rajonas, kuriame vidurkis sudarė 748,4 euro, Klaipėdos rajonas – 742,2 euro, Kaunas – 740,3 euro, Elektrėnai – 717,6 euro ir Birštonas – 716,3 euro.
Per metus vidutinė nedarbo išmoka kiekvienoje savivaldybėje padidėjo mažiausiai 59 eurais. Labiausiai ji augo Vilniuje – 206,9 euro, Vilniaus rajone – 205,6 euro, Neringoje – 205,1 euro.
Kauno rajone išmoka padidėjo 201,9 euro, Elektrėnuose – 197,6 euro, Trakų rajone – 175,4 euro.
2025 metais tarp savivaldybių, kuriose mokėtos didžiausios išmokos, buvo Klaipėdos rajonas – vidurkis siekė 658,7 euro. Tuo metu Palanga ir Birštonas į šį sąrašą nepateko.
Išmoką sudaro dvi dalys
„Sodra“ aiškina, kad nedarbo išmoką sudaro pastovioji ir kintamoji dalys. Nuo liepos 1 d. pastovioji dalis lygi 15 proc. išmokos mokėjimo mėnesį galiojančios minimaliosios mėnesinės algos. Kadangi 2026 metais MMA siekia 1 153 eurus, pastovioji dalis sudaro 172,95 euro.
Kintamoji dalis apskaičiuojama pagal žmogaus draudžiamąsias pajamas per 24 mėnesius iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos, skaičiuojant nuo bedarbio statuso įgijimo dienos. Ji mažėja kas tris mėnesius: iš pradžių sudaro 45 proc., vėliau – 35 proc., o paskutiniu laikotarpiu – 25 proc. vidutinių draudžiamųjų pajamų.
Jeigu žmogus Užimtumo tarnyboje užsiregistruotų 2026 metų liepą, jo pajamos būtų vertinamos už laikotarpį nuo 2024 metų birželio 1 d. iki 2026 metų gegužės 31 d.
Jei vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos iki mokesčių siektų 1 500 eurų, kintamoji dalis būtų tokia:
- pirmus 1–3 mokėjimo mėnesius – 675 eurai;
- 4–6 mėnesiais – 525 eurai;
- 7–9 mėnesiais – 375 eurai.
Tokiu atveju bendra išmoka pirmus tris mėnesius siektų 847,95 euro, vėliau sumažėtų iki 697,95 euro, o 2027 m. sausį–kovą sudarytų 547,95 euro.
Numatytos naujos ribos
Nuo liepos 1 d. pasikeitė minimali nedarbo išmoka. Ji automatiškai pritaikoma žmonėms, kuriems iki šios datos buvo paskirta mažesnė nei 370 eurų išmoka. Jeigu išmokos mokėjimas tęsis arba bus atnaujintas, papildomo prašymo teikti nereikės.
Asmenims, bedarbio statusą įgijusiems 2026 m. liepos 1 d. arba vėliau, didžiausia galima nedarbo išmoka siekia 1 618,51 euro per mėnesį. Ši suma nustatoma statuso įgijimo dieną ir per visą paskirtos išmokos laikotarpį nesikeičia.
Ekonomistas: pokyčiai turėtų riboti piktnaudžiavimą
SEB banko vyriausiojo ekonomisto Tado Povilausko vertinimu, naujosios taisyklės labiausiai paveiks dažnai bedarbio statusu besinaudojančius ir daugiau uždirbančius žmones. Jo teigimu, pakeitimai turėtų mažinti vadinamąjį darbo turizmą – situacijas, kai dirbama tiek, kad būtų sukauptas nedarbo išmokai reikalingas stažas, o vėliau išmoka naudojamasi planuotai.
Ekonomistas nurodė, kad Lietuva pagal su nedarbu susijusias valdžios išlaidas Europos Sąjungoje užima dešimtą vietą, todėl šalies nedarbo išmokų sistema laikoma gana dosnia.
Anot T. Povilausko, dosnios išmokos padeda žmonėms drąsiau keisti darbą, persikvalifikuoti ir ieškoti geresnių karjeros galimybių. Tai taip pat gerina darbuotojų ir darbo vietų suderinamumą, didina darbuotojų derybinę galią bei skatina darbdavius konkuruoti atlyginimais ir darbo sąlygomis.
Vis dėlto verslo atstovai yra ne kartą kalbėję apie darbuotojus, kurie šiltuoju metų laiku sąmoningai pasitraukia iš darbo rinkos, o rudenį į ją sugrįžta. Ekonomisto teigimu, griežtesni stažo reikalavimai gali sumažinti tokių atvejų skaičių ir paskatinti žmones ilgiau išlikti darbo rinkoje.
Registruotas nedarbas neparodo viso vaizdo
T. Povilauskas atkreipė dėmesį, kad nors registruotas nedarbas Lietuvoje išlieka gana aukštas, bendras darbo rinkos vaizdas nėra toks prastas. 2026 m. pirmąjį ketvirtį nedarbo lygis siekė 7,4 proc., tačiau ekonomiškai neaktyvių 20–64 metų žmonių dalis buvo mažesnė nei 14 proc.
Ekonomistas Lietuvą palygino su Lenkija, kur nedarbas siekia 3,1 proc., tačiau ten gerokai daugiau žmonių apskritai nedalyvauja darbo rinkoje ir darbo neieško.
Daugiau nerimo, jo vertinimu, kelia jaunimo rodikliai. „Sodros“ duomenimis, 2026 m. balandį nedarbo išmokas gavo apie 18 tūkst. jaunesnių nei 30 metų gyventojų – daugiau nei penktadalis visų tuo metu išmokas gavusių žmonių. Kadangi jaunimui Lietuvoje susirasti darbą paprastai nėra itin sudėtinga, griežtesni stažo reikalavimai gali sumažinti jaunų išmokų gavėjų skaičių.
Darbdaviai, anot ekonomisto, dažniau vertina užimtumo, o ne nedarbo rodiklius. 20–64 metų gyventojų užimtumas Lietuvoje siekia 80 proc., viršija Europos Sąjungos vidurkį ir yra netoli Švedijos rodiklio, sudarančio apie 82 proc. T. Povilauskas pabrėžė, kad didžioji visuomenės dalis dirba, o aukštas užimtumas išlieka jau ne vienerius metus.
Lietuvos išmokos ir toliau bus vienos dosniausių ES
Nors išmokų apskaičiavimas pasikeitė, jos, T. Povilausko teigimu, ir toliau liks vienos didžiausių Europos Sąjungoje.
Jo vertinimu, naujoji tvarka bus palankesnė daugiau uždirbantiems žmonėms, nes didėja kintamoji dalis, susieta su ankstesniu atlyginimu. Be to, maksimali išmoka gali siekti iki 70 proc. vidutinio darbo užmokesčio, nors anksčiau buvo taikoma 58,2 proc. riba.
Todėl nedarbo išmokos ir atlyginimo santykis Lietuvoje, anot SEB vyriausiojo ekonomisto, išliks vienas didžiausių Europos Sąjungoje.
