Lietuvoje kilus kunigų pedofilijos skandalui, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Virginijus Sinkevičius pareiškė, kad seksualinių nusikaltėlių registras turėtų būti įsteigtas be papildomų diskusijų.
Europarlamentaro teigimu, nacionalinėje duomenų bazėje turėtų būti registruojami ne tik prieš vaikus, bet ir prieš suaugusiuosius seksualinius nusikaltimus įvykdę asmenys. Jis siūlo įpareigoti žmones, pretenduojančius dirbti ar teikti paslaugas vaikams, pažeidžiamiems asmenims ar nuo smurto nukentėjusiems žmonėms, pateikti atitinkamą pažymą.
V. Sinkevičius taip pat kritikavo mėginimus pateisinti prieš nepilnametį nusikaltusį kunigą. Jo vertinimu, tokie bandymai rodo abejingumą ne tik nukentėjusiajam, bet ir visai religinei bendruomenei. Politikas pabrėžė, kad dvasininko statusas negali būti priežastis taikyti kitokį požiūrį asmeniui, kuris, kaip įtariama, suniokojo vaiko gyvenimą.
Demokratų lyderio nuomone, Lietuvai būtų per didelė prabanga ginčytis, kuri konkreti priemonė galėtų užkirsti kelią tokio pobūdžio nusikaltimams. Jis atkreipė dėmesį, kad nė viena atskira priemonė neužtikrins visiško jų sustabdymo, todėl būtinas visas prevencijos priemonių paketas.
V. Sinkevičius tarp reikalingų priemonių išvardijo individualų rizikos vertinimą, medikamentinį gydymą, psichoterapiją, nusikaltėlių registrą ir aiškius stebėsenos protokolus.
Politikas taip pat paragino daugiau dėmesio skirti seksualinių nusikaltimų aukoms. Jo teigimu, psichologinė pagalba joms turėtų būti nemokama visą gyvenimą, nes seksualinė prievarta daro ilgalaikę žalą sveikatai, o nukentėjusiųjų gijimas dažnai trunka visą gyvenimą.
Jis pabrėžė, kad aukos neretai ilgai jaučia kaltę ar gėdą, nors dėl patirto smurto nėra atsakingos. Pasak V. Sinkevičiaus, saugią aplinką turėjo užtikrinti visuomenė, o ne patys vaikai ar kiti pažeidžiami asmenys.
Penktadienį Seimo pirmininkas Juozas Olekas ir beveik 30 parlamentarų užregistravo pataisas dėl viešo seksualinius nusikaltimus prieš vaikus įvykdžiusių asmenų registro. Pagal projektą jame būtų skelbiamos nuteistųjų pavardės ir kita informacija. Duomenys būtų prieinami penkerius metus nuo bausmės atlikimo arba baudžiamojo poveikio priemonės pabaigos, o vėliau turėtų būti ištrinti.
Du kunigai kaltinami skirtingose bylose
Kaip skelbė ELTA, praėjusią savaitę Generalinė prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje Romos Katalikų Bažnyčios kunigui, dirbusiam Vilniaus arkivyskupijoje, pareikšti kaltinimai dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius.
Dvasininkui inkriminuojami 34 nusikalstami epizodai. Jie susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografinio turinio dalykais ir nepilnamečių įtraukimu į girtavimą. Įtariama, kad nusikaltimai galėjo būti daromi daugiau kaip 20 metų.
Ši byla susijusi su kita baudžiamąja byla, kuri teismui perduota šių metų birželio pabaigoje. Joje kitam Vilniaus arkivyskupijoje dirbusiam kunigui pareikšti kaltinimai dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais.
Generalinė prokuratūra ir Vilniaus arkivyskupija kunigų pavardžių neviešina, tačiau šiais nusikaltimais kaltinami 56-erių T. Švedavičius ir 51-erių R. Peciunas.
Vasario 26 dieną Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu T. Švedavičiaus turtui buvo apribota nuosavybės teisė. Šį ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismas šį apribojimą pratęsė dar šešiems mėnesiams.
Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas anksčiau teigė, kad seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus kaltinamas T. Švedavičius savo kaltę pripažįsta, prašo būti atleistas iš kunigystės ir žada atlyginti nukentėjusiems padarytą žalą. R. Peciunas kaltę neigia.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
