ELTA apžvelgia svarbiausius rugpjūčio 21-osios įvykius Lietuvoje ir užsienyje.
Seime įregistruotas siūlymas sukurti viešą registrą asmenų, nuteistų už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus. Tuo metu Vilniaus apygardos teismas atmetė buvusio teisėjo ir vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno ieškinį prezidentui Gitanui Nausėdai.
Kauno apygardos prokuratūra atsitraukė nuo reikalavimo Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) atskleisti žurnalistės informacijos šaltinį. Valstybės kontrolė taip pat paskelbė, kad neįvykusių ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų dalis nuo 24 proc. 2023 metais padidėjo iki 59 proc. pernai.
Pasaulio naujienose – Honkongo teismo nuosprendžiai Tiananmenio akcijų aktyvistams, Rusijos žvalgybinio lėktuvo įskridimas į Suomijos oro erdvę ir Ispanijoje sulaikyti įtariamieji migrantų gabenimu iš Seutos į žemyninę šalies dalį.
Lietuvos įvykiai
Siūloma viešinti už nusikaltimus prieš vaikus nuteistų asmenų pavardes. Seimo pirmininkas Juozas Olekas ir grupė parlamentarų siūlo įteisinti viešą sąrašą žmonių, nuteistų už nusikalstamas veikas prieš vaikus. Internete, be registracijos, būtų skelbiami jų vardai, pavardės, gimimo metai, gyvenamoji savivaldybė ir apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo data.
Į sąrašą nebūtų įtraukiamos nuotraukos, tikslūs gyvenamųjų vietų adresai ar kita informacija, kuri galėtų padėti nustatyti nukentėjusio vaiko tapatybę. Duomenys būtų viešinami penkerius metus nuo bausmės atlikimo arba baudžiamojo poveikio priemonės pabaigos, vėliau juos numatoma pašalinti. Prezidentas G. Nausėda teigė su konkrečiu projektu dar nesusipažinęs, tačiau pačią idėją pavadino svarstytina.
Premjeras M. Sinkevičius ginčija dalį informacijos apie žmonos darbą. LRT Tyrimų skyrius paskelbė apie Aistės Sinkevičienės pareigas Kauno rajono savivaldybėje ir jai pavaldžioje įstaigoje „Raudondvario dvaras“. Mindaugas Sinkevičius sakė, kad dalis publikacijoje pateiktos informacijos neatitinka tikrovės, tačiau nemato kriminalo viešintuose faktuose.
G. Nausėda teigė nematantis pagrindo abejoti A. Sinkevičienės teise siekti profesinės karjeros. Prezidento nuomone, jos kompetencija turėtų būti vertinama pagal atliktus darbus, o ne pagal sutuoktinės statusą. LRT nurodė, kad A. Sinkevičienė be konkurso tapo Kauno rajono savivaldybės Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėja, taip pat pusę etato nuotoliniu būdu dirba „Raudondvario dvare“ viešųjų ryšių specialiste. Jos kontaktai viešai neskelbiami, o įstaigos direktorės pavaduotoja teigė apie tokią darbuotoją nežinanti.
Vadovai nevertina, ar Bažnyčiai būtina nepriklausoma tyrimo komisija. Po informacijos apie seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus kaltinamus kunigus M. Sinkevičius sakė, kad sprendimą dėl tokios komisijos turėtų priimti Bažnyčios vadovybė. Tokios pozicijos laikėsi ir G. Nausėda. Prezidentas teigė, kad Bažnyčia turėtų būti suinteresuota išsklaidyti abejones dėl galimo nusikaltimų pasikartojimo institucijoje.
Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas pripažino, kad tokie atvejai Bažnyčioje yra problema, tačiau pabrėžė, jog dauguma seksualinių nusikaltimų prieš vaikus įvyksta artimoje aplinkoje.
Vilniaus rajono taryba nesutiko steigti istorinės atminties komisijos. Tarybos nariai atmetė Danielio Ilkevičiaus siūlymą sudaryti laikinąją komisiją istorinės atminties įamžinimo klausimams nagrinėti. Prieš posėdį prie savivaldybės surengtas piketas „Vilniaus rajonas be pedofilų garbinimo“.
Jo dalyviai ragino pervadinti kardinolo Henriko Gulbinowicziaus vardu pavadintas gatves ir panaikinti jam suteiktą Vilniaus rajono garbės piliečio vardą. Vatikanas kardinolą nubaudė už nepilnamečių seksualinį išnaudojimą ir pedofilijos slėpimą.
Teismas atmetė E. Misiūno ieškinį prezidentui. Buvęs teisėjas ir buvęs vidaus reikalų ministras prašė pripažinti, kad G. Nausėda nepagrįstai jo nepaskyrė teisėju, įpareigoti prezidentą tai padaryti ir priteisti žalą. Negautą atlyginimą už penkerius metus teisėjo darbo jis įvertino kaip turtinę žalą, o neturtinės žalos prašė 10 tūkst. eurų.
E. Misiūnas teismo sprendimu nusivylė ir teigė jį būtinai skųsiantis. Šaltinyje taip pat nurodoma, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) 2025 m. spalio 7 d. byloje „Misiūnas prieš Lietuvą“ nustatė Konvencijos pažeidimą ir priteisė jam 10 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti. EŽTT konstatavo, kad teismams atsisakius priimti ieškinį pareiškėjui buvo atimta teisė veiksmingai peržiūrėti prezidento diskrecijos įgyvendinimą.
E. Misiūnas Vilniaus miesto apylinkės teisėju paskirtas 2015 metais, tačiau 2016 metų gruodį tapo vidaus reikalų ministru Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje. 2019–2020 metais jis buvo krašto apsaugos viceministras. 2020 metais dalyvavo Seimo rinkimuose su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, bet į parlamentą nepateko. Tais pačiais metais jis kreipėsi dėl sugrąžinimo į Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo pareigas, tačiau G. Nausėda prašymo netenkino.
Lietuvos verslo aktualijos
Ginkluotės pirkimai stringa vis dažniau. Valstybės kontrolės audito duomenimis, neįvykusių ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų dalis nuo 24 proc. 2023 metais išaugo iki 59 proc. pernai. Be to, 42 proc. vertintų pirkimų derinimas su patariamosiomis institucijomis truko nuo 30 iki 374 dienų, nors rekomenduojama, kad visas tarptautinis pirkimas neužtruktų ilgiau nei 180–240 kalendorinių dienų.
Reikšmingų sisteminių pažeidimų auditoriai nenustatė, tačiau pasiūlė gerinti kontrolę, efektyvumo stebėseną ir interesų konfliktų prevenciją. G. Nausėda teigė, kad auditas atskleidė atsakomybės pasidalijimo ir pernelyg ilgų sprendimų priėmimo terminų problemas.
M. Sinkevičius sakė, kad dabartinis įsigijimų tempas jo netenkina. Jo teigimu, panaudota 37 proc. šių metų gynybos biudžeto lėšų, o rugsėjo pradžioje Vyriausybę turėtų pasiekti 4–5 nutarimai dėl oro gynybos įsigijimų. J. Olekas siūlė už suplanuotus pirkimus dalį lėšų mokėti avansu, nes dėl didelės paklausos įrangos ne visada įmanoma įsigyti iš karto.
Buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pagrindine problema įvardijo pasenusią gynybos pirkimų sistemą. Į 59 proc. rodiklį, jos teigimu, patenka ir pirkimai, nutraukti pasikeitus kariuomenės poreikiams. Krašto apsaugos ministerija rudenį Vyriausybei ketina pateikti projektus, turinčius paspartinti gynybos įsigijimus.
VSD dar kartą vertins O. Laneckij veiklą. Nors Oleksandras Laneckij pasitraukė iš Lietuvos oro uostų (LTOU) valdybos, Valstybės saugumo departamentas (VSD) susisiekimo ministrui Jurui Taminskui pateiks papildomą jo ankstesnės veiklos vertinimą. Abejonių viešumoje kilo dėl galimų O. Laneckij sąsajų su verslu Rusijoje ir Baltarusijoje bei jo komentarų rusų kalba leidžiamai žiniasklaidai.
Dėl papildomo patikrinimo į VSD kreipėsi J. Taminskas ir dalis Seimo konservatorių. Departamentas pabrėžė, kad ankstesnis kandidatų vertinimas atliktas pagal nacionalinio saugumo kriterijus, nustatytus įstatyme, o neigiamų išvadų dėl O. Laneckij tuomet nebuvo.
M. Sinkevičius situaciją pavadino nemalonia, tačiau ministro atsakomybės neįžvelgė, nes kandidatų atrankoje dalyvauja ne vien susisiekimo ministras. O. Laneckij nesutiko su viešai apie jį išsakytais teiginiais ir juos pavadino šmeižtu. Jo prašymą gavęs J. Taminskas atšaukė jį iš pareigų, o ministerija paskelbė naujas atrankas į LTOU valdybą.
Prezidentas žada siekti spartesnio pensijų augimo. G. Nausėda teigė norintis, kad pensijos ir toliau didėtų greičiau nei vidutinis darbo užmokestis. Prezidentūra siūlo nustatyti minimalią „Sodros“ einamųjų metų perviršio dalį, skiriamą papildomam pensijų indeksavimui, tačiau konkretus dydis dar neįvardytas.
Pirminiame prezidentūros pasiūlyme numatyta papildomam indeksavimui skirti 20–75 proc. metinio perviršio. M. Sinkevičius siūlė nustatyti ne mažesnę nei 15 proc. ribą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimu, pagal dabartinę formulę pensijos kitąmet turėtų didėti 8,51 proc., tačiau numatomas ir papildomas indeksavimas. Ministrė Inga Ruginienė yra sakiusi, kad 2027 metais bendras pensijų augimas galėtų siekti apie 10 proc. Tikslūs koeficientai turėtų paaiškėti rugsėjį, teikiant kitų metų biudžetus.
Lietuva kol kas nesidomėtų „airBaltic“ akcijomis. G. Nausėda mano, kad tapti Latvijos oro linijų bendrovės „airBaltic“ dalininke, kol ši neišsprendė finansinių problemų, būtų neatsakinga. Prezidentas pabrėžė, kad Lietuvai svarbi sėkminga bendrovės veikla ir didesnis skrydžių skaičius, ypač šaliai nuo kitų metų pradžios perimant pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai.
M. Sinkevičius anksčiau teigė, kad Lietuva svarstytų Latvijos Vyriausybės pasiūlymą tapti dalininke, jei toks būtų pateiktas, tačiau sprendimas turėtų būti ekonomiškai pagrįstas. J. Taminskas tokį akcijų įsigijimą pavadino neracionaliu.
„airBaltic“, įvertinusi 2025 metų finansinius rezultatus ir rinkos padėtį, sustabdė planuotą viešą akcijų platinimą ir nelaiko jo galimu 2026 metų kapitalo šaltiniu. Bendrovės ataskaitoje teigiama, kad oro linijos veiks su neigiamu pinigų srautu, o žiemos sezono finansavimui gali prireikti papildomos 100–150 mln. eurų injekcijos. Verslo plane taip pat numatyta pritraukti 225 mln. eurų tarpinio finansavimo likvidumui pagerinti.
Lietuvos teisėtvarkos aktualijos
Prokuratūra atsisakė reikalavimo LRT atskleisti žurnalistės šaltinį. Kauno apygardos prokuratūra nebesiekia, kad LRT nurodytų šaltinį, pateikusį informaciją apie galimą seksualinį priekabiavimą prie nepilnametės Gruzdžių socializacijos centre.
Generalinė prokuratūra ELTAI pranešė, kad ikiteisminis tyrimas vykdomas dėl galimai neteisėto informacijos apie privatų gyvenimą rinkimo, tokios informacijos atskleidimo ar panaudojimo ir ikiteisminio tyrimo duomenų paviešinimo be leidimo. LRT teigė, kad teisėsauga domėjosi liepos 12 dieną portale lrt.lt paskelbtu straipsniu „14-metės skundas dėl priekabiavimo sulaukė darbuotojų pastabos: rengiasi per seksualiai“ ir prašė pateikti duomenis apie publikacijos inicijavimą, informacijos gavimo aplinkybes bei jos rengimą.
Zarasų rajone nušauta moteris, sulaikytas įtariamasis. Penktadienį apie 4.40 val. policija gavo pranešimą, kad Zarasų rajone, Dusetų seniūnijos sodyboje, rasta mirusi 40-metė moteris su šautine žaizda. Įtariamojo paieškai buvo sutelktos didelės policijos pajėgos, į vietą iškviesti Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai, apie įvykį informuota Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Apie 7.40 val. Utenoje, Pramonės ir J. Basanavičiaus gatvių sankryžoje, pareigūnai sustabdė automobilį ir sulaikė 50-metį įtariamąjį. Utenos apylinkės teismas leido jį suimti trims mėnesiams.
Trims mėnesiams suimtas tėvo nužudymu įtariamas sūnus. Panevėžio apylinkės teismas patenkino prokuroro prašymą suimti 25 metų vyrą. Teismas nurodė, kad jis gali slėptis nuo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir padaryti naujų nusikalstamų veikų.
Neblaivus jaunuolis įtariamas mirtinai sužalojęs tėvą. Naktį į penktadienį, apie 0.35 val., Kranto gatvėje esančiame bute rastas 1960 metais gimusio vyro kūnas su daugybiniais smurto požymiais. Įtariamajam nustatytas 2,03 promilės girtumas, jis uždarytas į areštinę.
Užsienio įvykiai
Honkongo teismas nuteisė Tiananmenio akcijų aktyvistus. Jie pripažinti kaltais dėl „ardomosios veiklos kurstymo“. Aktyvistai kasmet rengdavo renginius, skirtus Tiananmenio žudynėms atminti, kai Kinijos valdžia į Pekino Tiananmenio aikštę ir jos apylinkes pasiuntė karius bei tankus protestams malšinti.
Nuosprendžio santraukoje teigiama, kad kaltinamieji neteisėtais būdais ragino kitus asmenis organizuoti, planuoti, vykdyti ar dalyvauti veiksmuose, kuriais siekta nuversti valstybės valdžią. Jiems gali būti skirta iki 10 metų laisvės atėmimo. Anksčiau Honkongas ir Makau buvo vienintelės Kinijos teritorijos vietos, kuriose buvo leidžiamos viešos Tiananmenio žudynių minėjimo akcijos. Taivanas paragino Kiniją nutraukti politinį persekiojimą, o sprendimą pasmerkė žmogaus teisių organizacijos, JAV ir Europos Sąjungos šalys.
Rusijos žvalgybinis lėktuvas įskrido į Suomijos oro erdvę. Suomijos pasienio apsaugos duomenimis, „Il-20“ tipo lėktuvas ketvirtadienį joje išbuvo apie tris minutes ir į Suomijos teritoriją įskrido iki 8,7 kilometro. Incidentas įvyko vakarinėje Suomijos įlankos dalyje, pradėtas tyrimas. Suomijos užsienio reikalų ministerija dėl įvykio išsikvietė Rusijos ambasadorių.
Ispanijoje sulaikyti penki įtariami migrantų gabentojai. Policija juos sieja su žmonių gabenimu iš Šiaurės Afrikoje esančios Ispanijos Seutos į žemyninę šalies dalį. Neseniai į Seutą iš Maroko atvyko dešimtys tūkstančių žmonių.
Kaip pranešė Ispanijos policija, už kelionę laivu iš Seutos į Pirėnų pusiasalį migrantų gabentojai prašydavo iki 10,5 tūkst. JAV dolerių. Keturi sulaikytieji, policijos teigimu, priklausė tinklui, kuris surasdavo neteisėtus migrantus, apgyvendindavo juos Seutoje esančiuose būstuose ar garažuose, o vėliau per Gibraltaro sąsiaurį gabendavo į Pietų Ispaniją.
Policija nenurodė, kiek žmonių galėjo būti taip išgabenta. Dauguma liepą į Seutą patekusių migrantų grįžo į Maroką, tačiau tūkstančiai jų vis dar yra mieste ir miega gatvėse arba paplūdimiuose. Migracijos krizės įkarštyje Ispanija tvirtino, kad nė vienas neteisėtai į Seutą atvykęs asmuo nebuvo išvykęs iš miesto į Europos žemyninę dalį.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
