Nuo 1990 metų kovo, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, šalį užplūdo neištirtų susišaudymų ir sprogimų banga. Per šiuos išpuolius žuvo keli šimtai žmonių, o neoficialūs šaltiniai mini net daugiau kaip 400 aukų. Didelė dalis nusikaltimų buvo susijusi su kriminalinių gaujų kova dėl įtakos ir teritorijų.
Vien Vilniuje pareigūnai iki šiol nėra nustatę beveik 200 nužudymų aplinkybių ir įtariamųjų. 1991 metais padėtis Vilniaus apskrityje buvo itin įtempta – tais metais liko neištirtos 26 žmonių mirtys.
Įsibėgėjant kriminalinių grupuočių konfliktui, daugėjo jaunų vyrų, žuvusių nuo žudikų kulkų. 1993-aisiais sostinėje nebuvo išaiškinti 43 nužudymai. Po dešimtmečio, 2004 metais, tokių bylų liko vos dvi.
Vilniaus apygardos prokuratūros veteranų teigimu, neatskleistų žmogžudysčių istorija siekia 1992 metus. Rugsėjo 9-ąją Vilniuje, Šeimyniškių gatvėje įsikūrusioje bokso salėje, buvo nušauti du sostinės nusikaltėlių autoritetai – Anatolijus Tomilinas, pravarde Zelionas, ir Igoris Zorkinas, vadintas Baronu.
Vėliau negyvi buvo rasti ir kiti Zeliono aplinkos žmonės – Olegas Lysenka bei Algis Grilauskas, pravarde Kablučiokas. Šių nužudymų bylos iki šiol neišaiškintos.
1993 metais, kai Lietuva džiaugėsi išlydėdama paskutinius sovietų kariuomenės dalinius, Kaune tuo metu klestėjo smurtas. Per pirmuosius nepriklausomybės metus mieste buvo užregistruotos 25 organizuotos nusikaltėlių grupuotės.
Laikinosios sostinės teisėsaugos pareigūnai pabrėžė, kad dauguma Kaune įvykdytų nužudymų buvo kruopščiai suplanuotos užsakomosios žmogžudystės – profesionaliausiai parengtų tokių nusikaltimų Lietuvoje.
Kriminalinis pasaulis veikė beveik nevaržomas
Vilniuje snaiperis mirtinai nušovė policijai gerai žinomą kaunietį Remigijų Daškevičių, vadintą Daške. Šiauliuose nežinomas užpuolikas prieštankiniu granatsvaidžiu atakavo „stanaitinių“ grupuotės atstovą Gytaną Rasiulį. Kiti nusikalstamo pasaulio veikėjai buvo nužudyti arba dingo be žinios.
Po to, kai teisėsauga sulaikė Klaipėdos „gaidjurginių“ grupuotės narius, neišaiškintų žmogžudysčių skaičius smarkiai sumažėjo. Tai gerai iliustruoja 2002 metai: uostamiesčio pareigūnai tada išaiškino visus 22 nužudymus.
Šiaulių apskrities kriminalistai ilgai tikėjosi išnarplioti nemažai senų bylų, kai buvo sulaikytas vienu garsiausių samdomų žudikų laikytas šiaulietis Alvydas Juodris, pravarde Benas.
Kriminalistų vertinimu, A. Juodris Lietuvoje ir Rusijoje galėjo įvykdyti daugiau kaip dešimt užsakytų žmogžudysčių. 1998 metų rugpjūčio 28 dieną prie jo namų Klaipėdoje buvo surengta pasala.
Benas į sulaikyti mėginusius pareigūnus pradėjo šaudyti. Per susišaudymą, priminusį veiksmo filmą, nusikaltėlis sužeidė vieną „Aro“ pareigūną. Supratęs, kad jo 17 šovinių turėjusio pistoleto apkaboje liko keturi, jis ginklą prispaudė prie smilkinio ir nusišovė dukters akivaizdoje.
Tačiau Šiauliuose neišaiškinta žmogžudystė įvykdyta ir po A. Juodrio savižudybės. 2005 metų kovą Vidmantas Kavoliukas, pravarde Amerikonas, buvo nušautas pagal klasikinį mafijos scenarijų – žudikai jo tykojo prie namų.
Ginklai, gaujos ir galimos kapavietės
Prieš daugiau kaip 20 metų smūgiai buvo suduoti „tulpinių“, „gaidjurginių“ ir „šilinių“ gaujoms. Sutriuškinę „tulpinius“, kriminalistai Panevėžio apylinkėse aptiko keliolika jų aukų palaikų. Manoma, kad netoli Kauno gali būti dar daugiau panašių mafijos kapaviečių.
Automatas „Agram 2000“, kuriuo, kaip įtariama, buvo nužudytas ne vienas Lietuvos šešėlinio pasaulio atstovas, neretai vadinamas samdomų žudikų ginklu.
Tokį ginklą savo arsenale turėjo ir „Vilniaus brigados“ smogikai. Vis dėlto vykdydami nusikaltimus jie dažniau rinkdavosi patikimesnį automatą „Kalašnikov“.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
